Visada buvau Lietuvos ambasadore

Kristiną Zuzienę sutinkame pas Šiaulių pramonininkų asociacijos atstovus, kur jie ruošiasi papasakoti apie grįžusius į Lietuvą emigrantus. Pati Kristina savo ir vyro apsisprendimu grįžti yra labai patenkinta, sako, kad jai nuolat trūko šeimos ir Lietuvos. Moteris pasakoja, kad ir savo šalyje galima uždirbti ir oriai gyventi, o glausdamasi svetur niekada nepamiršo Lietuvos ir tarsi buvo jos ambasadore.

Kristina, grįžusi dirbti į “Baltik Vairą”, sakė, kad su vyru į Angliją išvyko po studijų, tačiau be jokio konkretaus plano ar apsibrėžto termino.

“Greitai bus trys metai, kai su vyru grįžome į Lietuvą. Išvažiavome į Angliją iš karto po savo studijų. Pagrindinė priežastis tikrai nebuvo finansai. Tai buvo labiau pasirinkimas, ar imtis magistro studijų, ar išbandyti kažką naujo“, - apie apsisprendimą išvykti pradeda pasakoti K. Zuzienė.

Jauna moteris pasakoja, kad išvažiuojant šeima neturėjo jokio tikslo – nežinojo, grįš į tėvynę ar pasiliks, kiek laiko ten pasiliks.

„Bet po pusantrų metų pradėjo pjauti širdį, nes čia ne namai. Galbūt tas noras grįžti namo ir įrodyti, kad tikrai galim grįžti… Visada stengiausi būti tam tikra ambasadore ir tikru įrodymu, kad reikia grįžti. Reikia norėti grįžti. Dėl to, kad čia yra tikrai labai gerai. Visų pirma, čia yra namai, čia visi kalba lietuvių kalba, čia tu gali būti žmogumi, visi tave vertina“, - jausmingai apie gimtą šalį kalba Kristina.

Moteriai keista, kai visi emigrantai sako, jog grįžtų, bet jiems niekas neduoda geresnių sąlygų.

„Duokit mums geresnes sąlygas – mes grįšim. Geresnes sąlygas kuriamės mes patys. Kaip gali kažkas prasidėti, jei ne nuo mūsų? Mes esam tas atspirties taškas, kuris turi parodyti, kad yra gerai. Aš visada raginu grįžti“, - tvirtą nuomonę dėstė Kristina Zuzienė.

Kristina pasakoja, kad pirmaisiais mėnesiais Anglijoje dirbo visai paprastus darbus ir galvojo, jog tai bus jos žymė, kuri persekios visą gyvenimą. Tačiau įvyko priešingai – merginos patirtis padėjo ir čia, Šiauliuose rasti gerą darbą.

„Vilniaus universitete baigiau lietuvių filologijos studijas, bet taip pat buvau išvykusi ir į Estiją, į Taliną viešuosius ryšius studijuoti. Į Angliją išvykus pirmi mėnesiai buvo paprastas, visiškai juodas darbas vištienos fabrike prie linijos. Vėliau pareigos pasikeitė ir galų gale dirbau kokybės skyriuje. Darbas tikrai labai patiko, viskas tvarkoje, tik tiek, kad galvojau, jog grįžus į Lietuvą tas darbas Anglijoj man bus kaip tam tikra raudona žymė, kuri mane sekios visą gyvenimą ir jokios pridėtinės vertės man neduoda. Bet tapo visiškai atvirkščiai“, - pasakoja Kristina.

Grįžusi į Šiaulius, moteris ieškojo darbo marketingo, rinkodaros srityje, tačiau jos darbas Anglijoje, kokybės skyriuje pridėjo jai tam tikrų pliusų ir ji įsidarbino būtent tokioje srityje, kokybės serviso specialiste.

Kristinos, kaip ir daugelio kitų žmonių manymu, į užsienį žmonės išvyksta dėl ekonominių priežasčių, o tai tikrai bene svarbiausias rodiklis kokybiškam gyvenimui.

„Taip, tai labai svari priežastis išvykti. Išvažiavę su aukštuoju išsilavinimu ar be jo dėl to ir negrįžta. Bet kas stengiasi, tas ir duoną valgo. Viskas yra tvarkoje. Ir Lietuvoje galima užsidirbti“, - tikina pašnekovė.

Nors įsikūrus Lietuvoje galima oriai gyventi, jei įdedi tiek darbo, kiek užsienio gamyklose, vis tik pradžia Lietuvoje nelengva, tad užsidirbti gyvenimo pradžiai, pasak Kristinos, užsienyje yra gerai.

„Grįžus iš užsienio tas finansinis paketas kur tu parsiveži, duoda tokį stiprų pagrindą pradėti bet ką. Realiai bet ką… Tas žinojimas, kad tam tikrą laikotarpį esi apsidraudęs yra gerai. Tada žinai, kad jei esi gabus, gali uždirbti ir daugiau, nei uždirbai ten. Bet viena iš priežasčių tų jaunų žmonių išvažiavimo gal ir yra tas noras užsidirbti namui, paskolai, užsidirbti pradžiai. Pas mus tos pradžios nėra. Labai skysta pradžia pas mus“, - motyvus svarstė Kristina Zuzienė.

Interviu su K. Zuziene žiūrėkite vaizdo reportaže: