Vis daugiau atvejų, kai Lietuvoje fiksuojami rudieji lokiai: kiek tikėtina, kad jie grįš į Lietuvą?

Lietuva

Kęs­tu­čio Va­na­go (BNS) nuo­tr.

Go­da Kir­ki­lai­tėŠaltinis: Etaplius.LT

310144

Šiemet žiniasklaidoje galima pastebėti vis daugiau atvejų, kai Lietuvoje fiksuojamos čia užklydusios ar gyvenančios meškos. Liepos pradžioje Kabelių užkardos pasieniečiai užfiksavo, kaip Čepkelių raiste iš Baltarusijos į Lietuvą atskuodė rudasis lokys, atsivijęs briedžio jauniklį.

Šioje vietoje iš Baltarusijos atėjusi meška buvo užfiksuota ir gegužės pabaigoje. Tąkart Lietuvoje ji praleido apie tris valandas ir sugrįžo į Baltarusiją.

Šią savaitę – nauja žinia apie rudąjį lokį. Kupiškio rajone jis susidūrė su traukiniu ir buvo rastas negyvas ant bėgių.

Rudojo lokio pasirodymas Lietuvoje buvo fiksuotas ir birželį. Tąkart jis Anykščių rajone apdraskė keturis arklius.

Tą patį mėnesį taip pat skelbta apie Kenos užkardos ruože palei sieną su Baltarusija „patruliavusią“ mešką, kuri išbandė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos infrastruktūros patvarumą. Vėliau ji įšoko į Vilnelę ir ja nuplaukė į Lietuvos gilumą.

Meškų pėdsakų buvo pastebėta ir Jurbarko bei Biržų rajonuose. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje daugėja meškų?

Žmonės meškas pastebi labiau

Asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ vadovas Petras Adeikis sako, kad meškų skaičius Lietuvoje nepadidėjo, tačiau jis pripažįsta – žmonės meškas pastebi labiau. Taip yra dėl keleto priežasčių. Viena jų – meškos mūsų šalyje praleidžia daugiau laiko.

„Jų ir pernai, ir užpernai buvo. Taip, atsiradus apsauginei tvorai nuo Baltarusijos, užsikirto miškų migracijos takas ir meškos daugiau laiko praleidžia Lietuvoje. Kai buvo migracijos takas, jos praeidavo greitai ir tiek mes jų nepastebėjome Lietuvoje. O dabar, kadangi jos nebegali ten praeiti, ilgesnį laiko tarpą būna Lietuvoje“, – kalba ekspertas.

Kita priežastis, kurią nurodo pašnekovas, – Lietuva yra vienkiemių kraštas ir lietuviai neretai mėgsta gyventi miške. Šiuos gyvūnus labiau užfiksuoti padeda ir patobulėję prietaisai.

„Mes pastebime daugiau, nes atsirado daugiau prietaisų, kurie juos fiksuoja. Jeigu mes imtume lyginti laikotarpį prieš dešimt metų, tai neturėjo medžiotojai tiek kamerų šėryklose. Jos buvo vienetinės. Tad atitinkamai turime ir duomenų daugiau, bet tai nereiškia, kad tų gyvūnų smarkiai padaugėjo“, – aiškina asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ vadovas.

Nepaisydamas to, jis nuogąstauja, kad Lietuvoje meškų niekas netyrinėja ir pasakyti, kiek laiko jos dabar praleidžia Lietuvoje, yra sunku: „Duomenų, ar jos žiemoja, kiek laiko būna Lietuvoje, niekas neturi. Viskas yra daugiau tik sąmokslo teorijos ir „aš manau“. Dabar visi pasidarė ekspertai.“

Anot pašnekovo, Aplinkos ministerijai meškos irgi nė motais.

Palankios sąlygos apsigyventi

Nors teigiama, kad meška nėra nuolatinė Lietuvos gyventoja, P. Adeikis patvirtina, kad šalyje yra palankios sąlygos meškoms apsigyventi. Kad rudieji lokiai grįžtų į Lietuvą, reikia vieno svarbaus dalyko – ramybės, sako ekspertas.

Kadangi Lietuvos miškai nėra dideli, juos gausiai lanko žmonės – kas grybauja, kas uogauja, kas eina pasivaikščioti ar vyksta automobiliais, meškoms sunku įsikurti. Vadinasi, meškos pas mus pasimaitina, o veistis grįžta į Baltarusiją.

Tačiau, kaip teigia asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ vadovas, ne vienas atvejis rodo, kad gyvūnai ilgainiui gali prie žmonių priprasti: „Gervei prieš 10 metų irgi atrodė, kad netinkamos sąlygos, kad yra antropogeninis veiksnys. Bet jos adaptavosi ir dabar gervė yra visiškai neberetas paukštis. Gulbė giesmininkė lygiai taip pat bijojo žmogaus. Tačiau dabar gulbė giesmininkė visai įprastas paukštis ir daro žalą, nes išveja kitus paukščius.“

Todėl jis nenustebtų, kad meškos grįžtų gyventi į Lietuvą.

Pataria, kaip elgtis per akistatą su plėšrūnu

Nors rudieji lokiai yra laikomi plėšriaisiais gyvūnais, jie įprastai vengia žmogaus, pasakoja pašnekovas. Todėl, atėjus į mišką ir sutikus šį laukinį gyvūną, istorija ne visuomet baigiasi užpuolimu.

„Jis gali būti pavojingas, bet lygiai taip pat yra pavojingas ir briedis. Klausimas, ar jums yra skirtumas, ar įkas, ar įspirs? Jeigu jūs atsirastumėte tarp briedžio patelės ir tarp jos jauniklio, ji jus irgi pultų spardyti“, – atvirauja vyras.

Kaip sako P. Adeikis, rudasis lokys dažniausiai agresyvus būna tada, kai jį užklumpa netikėtai. „Didžiausia blogybė yra netikėtumo faktorius. Jeigu netyčia tyliai išdygsite rudajam lokiui, briedžio patelei ar šerno patelei, jie dėl to, kad jūs labai staigiai išdygote, gali būti agresyvūs.“

Todėl jis pataria, kaip reikėtų elgtis, susidūrus su ruduoju lokiu. Visų pirma, rekomenduojama stebėti, ką daro gyvūnas, ir palengva trauktis. Nebėgti, bet ir nesėlinti. Rekomenduojama skleisti garsą, kad gyvūnas girdėtų, jog čia yra žmogus.

„Aš visada sakau: eikite, kalbėkite, laužykite šakas. Nebūkite visiškai tylūs. Jūs neturite sėlinti gamtoje, nebent esate medžiotojas. Aš nekalbu, kad šūkaukite ir trikdykite visą mišką, bet jeigu jūs skleisite garsą, gyvūnas elementariai pasitrauks“, – aiškina ekspertas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt