Virtualus tarybos posėdis: meras kelsis gyventi į miestą

Virtualus tarybos posėdis, vykęs gegužės 20 d., priminė anekdotą apie išpažintį, kai nusidėjėlis negirdėjo kunigo barimo, todėl prašė pasikeisti vietomis. Panašiai ir su virtualiu posėdžiu: aktyvusis tarybos narys Vaidas Ratkevičius gal nemokėjo gerai mikrofono įsijungti, jį meras blogai girdėjo, tai tarybos narys ir pasakė: ai, nebe­klausiu. Po pietų Vaido ryšys veikė.

Tarybos nariai kalbėjo konkrečiai ir aiškiai, todėl posėdis vyko sklandžiai, išskyrus tai, kad kartais ne visiems sekėsi balsuo­ti. Apsvarstyti buvo 33 klausimai ir patvirtinti sprendimų projektai, pagal kuriuos teks gyventi ir dirbti savivaldybės žmonėms. Vieni svarbiausių klau­simų – dėl savivaldybės bendrojo plano keitimo ir gyvenamųjų vietovių ribų nustatymo.

Sveikatos priežiūros įstaigų šiandiena
Pirmieji posėdžio klausimai­ buvo skirti sveikatos priežiūros įs­taigų 2019 metų veiklos pritarimui. Žinoma,­ posėdyje daugiau kalbėta buvo ne apie praėjusius metus, o apie šių dienų medikų aktualijas. Visų įstaigų, o jų savivaldybėje yra penkios, vadovai kalbėjo apie padidintus atlyginimus dar­buotojams, apie naujas darbo sąlygas per koronaviruso pandemiją. Elektrėnų ligoninės direktorius Edmundas Niparavičius džiaugėsi, kad savivaldybė padėjo atnaujinti įrengimus Reanimacijos skyriuje, įsigyta nauja rentgeno įranga. Bet Elektrėnų ligoninėje yra problema dėl konsultacinės poliklinikos veiklos. Pacientų poliklinikoje konsultuojama daugiau, nei yra skirta kvotų, todėl Valstybinės ligonių kasos nefinansuoja viršplaninių kon­sultacijų ir yra ligoninei skolingos per 60 tūkst. eurų. Direktorius informavo, kad kvotos konsultacijoms nustatomos pagal savivaldybių gyventojų skaičių, bet kitose savi­val­dybėse gyventojams pa­slaugų suteikiama mažiau nei Elek­trėnuose. Pavyzdžiui, Kaišia­dorių ligoninės konsultacinėje poliklinikoje paslau­gų suteikiama 1,4 gyven­tojams per metus, Trakų – 1,6 gyventojams, o Elektrėnų – 2,8 gyventojams, todėl Elektrėnų poliklinikoje susidaro eilės, viršijančios kvotas.
Abromiškių reabilitacijos ligo­ninės direktorius Vitalijus Glamba tarybos narius informavo, kad kovo mėnesį, kai ligoninė nevykdė reabilitacijos paslaugų, bet teikė paslaugas COVID-19 lengva forma sergantiems ligoniams, nuostolių neturėjo. Bet ateityje nuostolių ligoninė gali turėti dėl sumažėjusių ligonių iš užsienio šalių. Tuo metu, kai vyko posėdis, Abromiškių reabilitacijos ligoninėje sergančiųjų COVID-19 liga jau nebuvo, o ligoninė jau buvo atnaujinusi ligonių registraciją reabilitaciniam gydymui. Elektrėnų ir Vievio pirminių sveikatos priežiūrų centrų vadovės Edita Paberalienė ir Danutė Baliūnienė pasidalino informacija, kaip įstaigos pasiruošu­sios priimti ligonius. Abi direktorės sakė, kad išliks konsultavimas nuo­toliniu būdu (telefonais).

Švietimo sistemos reikalai
Taryba pritarė dėl 15 proc. kintamosios atlyginimo dalies (priedo) nustatymo naujai paskirtų švietimo įstaigų – Kietaviškių progimnazijos, Semeliškių gimnazijos ir vaikų lopšelio-darželio „Drugelis“ – vadovėms. Taryba taip pat nusprendė, kad šią vasarą dirbs visi Elektrėnų lopšeliai-darželiai, o Vievio, Kietaviškių, Semeliškių, Beižionių, Pastrėvio, Gilučių, Pylimų ikimokyklinės įstaigos dalį vasaros mėnesių nedirbs. Esant poreikiui, vaikus bus galima priimti į ikimokyklines įstaigas Elektrėnuose. Nuo šių metų rugsėjo pirmosios­ Kietaviškių pagrindinės mokyklos statusas jau bus progimnazija, ten vaikai mokysis ne iki 10, o iki 8 klasės.
Taryba jau trečius metus iš eilės vykdo projektą dėl jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką. Verslininkai, vasaros metu įdarbinę moksleivius, bus skatinami piniginėmis kompensacijomis iš savivaldybės biudžeto. Tam savivaldybė numatė skirti 15 tūkst. eurų ir sumokėti už 35 asmenų įdarbinimą. Darbdaviui už vieną įdarbintą jaunuolį planuojama mokėti 430 eurų.

Į Vievį dviračiu nevažiuosime
Taryba pritarė strateginio sa­vivaldybės veiklos plano papildymui. Tame plane vietoj numatyto tiesti dviračio tako nuo Abromiškių per Pakalniškes į Vievį takas planuojamas tiesti tik nuo Elektrėnų Pergalės g. iki Abromiškių reabilitacijos ligoninės Vaikų skyriaus (Vaikų sanatorinės mokyklos). Žinoma, jei bus patvirtintas projektas. Dviračio tako projekto iki Vievio savivaldybei nepasisekė apsiginti, todėl jį pakeitė. Tarybos nariai domėjosi pėsčiųjų tako iki Geibonių kaimo likimu. Meras Kęstutis Vaitukaitis tarybos narius, o kartu ir mūsų skaitytojus, patikino, kad savivaldybė artimiausiu metu planuoja tą niekam nepriklausantį taką, einantį per privačius miškus, inventorizuoti, jį būtinai išsaugoti ir net suremon­tuoti. Šiuo metu vykdomas projektas „Elektrėnų miesto kraštovaizdžio sutvarkymas“. Ties Vaikų sanatorija iki Šamų pusiasalio tiesiami takai, tvarkomas šaltinėlis ir kt.
O štai Vievio gatvės Semeliškėse nebeliks. Ta gatvė, kaip koks prospektas, ėjo nuo Vievio iki Semeliškių. Dabar ir Vievyje, ir Semeliškėse ta gatvė vadinsis Semeliškių gatve. Čia panašiai kaip išvažiavimas-įvažiavimas nuo Kauno iki Vilniaus vadinamas Savanorių gatve.

Meras gyventi kelsis į miestą
Du posėdyje svarstyti klausimai savivaldybės gyventojams yra labai aktualūs, kiekvienas tuo turėtų susidomėti. Bus keičiamas savivaldybės bendrasis planas. Kaip posėdyje kalbėjo meras, daugelis gyvenviečių, esančių aplink Elektrėnų ar Vievio miestus, naudojasi miesto infrastruktūra, o mokesčius moka mažesnius. Tokiai grupei priklauso ir mero Kęstučio Vaitukaičio, buvusio elektrinės direktoriaus Prano Noreikos, buvusio tarybos nario Stasio Lančinsko, ledo ritulininko Dariaus Kasparaičio tėvų gyvenamieji namai Elektrėnuose, Ąžuolyno gatvėje. Bet tie namai priklauso ne Elektrėnų miestui, o Šarkinės kaimui. Meras sakė, kad jis tą planą seniai norėjęs keisti, norėjęs gyventi mieste, bet laikas atėjęs tik dabar. Deja, keltis į miestą gyventi ne visi nori. Keičiant bendrąjį planą, Abromiškių gyvenvietę, kuri ir dabar vadinama Elektrėnų priemiesčiu, planuojama prijungti prie Elektrėnų. To ne visi abromiškiečiai pageidauja, nes, pasak tarybos narių, gyvenimas mieste turi ir privalumų, ir trūkumų. Trūkumas esąs vienintelis – pabrangs mokesčiai. Privalumas – kas turi laisvų žemės sklypų ar nori parduoti nuosavą namą, parduos brangiau nei kaime. Tarybos narė Viktorija Juknevičienė klausė apie Pastrėvio kaimo, esančio palei kelią nuo Elektrėnų kairėje pusėje, kur įsikūrę nemažai įmonių, prijungimą prie miesto. Meras pakomentavo, kad toje pusėje yra daug ir gyvenamųjų namų, kurie pri­klauso miestui, nors miesto paslaugų negauna. Tarybos narys Vytautas Vėželis irgi pritarė bendrojo plano pakeitimui, nes senajame plane esą per daug rekreacinių zonų, o nauja­jame plane numatoma mažiau.

Keis ribas
Elektrėnų savivaldybėje yra 250 gyvenamųjų vietovių: 2 miestai, 247 kaimai ir 1 miestelis, 655 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių, įregistruotos 527 gatvės, užregistruota daugiau kaip 22000 žemės sklypų, 9318 adresų objektų, 9939 patalpų adresai, iš viso registruoti 19257 adresai. Kaip rašoma savivaldybės tinklapyje, sklypai dalijami, didėja jų skaičius, projektuojamos ir tiesiamos naujos gatvės. Naujoms, kai kuriais atvejais ir jau esamoms, gatvėms gyventojų siūlymu bei savivaldybės tarybos sprendimu suteikiami pavadinimai, naujai suformuotiems objektams suteikiami adresai. Taryboje buvo svarstomas klausimas dėl savivaldybės gyvenamųjų vietovių ribų nustatymo. Kai kurios ribos bus keičiamos. Pasak klausimą tarybai teikusio Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjo Arūno Butrimavičiaus, savivaldybėje tos ribos yra labai netvarkingai suskirstytos. Kartais pusė turimos žemės, sodybos ar net gyvenamojo namo priklauso kaimui, pusė – miestui. Taryboje buvo akcentuota, kad dėl ribų keitimo su gyventojais aktyviai diskutuojama, ribas pakeisti žadama pagal gyventojų pageidavimus. Tiek į bendrojo plano svarstymą, tiek į ribų keitimą meras ragino aktyviai įsitraukti kiekvienam tarybos nariui, aktyviai diskutuoti su gyventojais ir darbus atlikti taip, kad nė vienas gyventojas neturėtų priekaištų.

Ne visiems dosnūs
Taryba pritarė nuo nuomos mokesčio atleisti tuos verslininkus, kurie iš savivaldybės nuomojasi patalpas ir dėl karantino turėjo nuostolių. Dosnusis tarybos narys Ramūnas Kartenis siūlė nuomos mokesčius iš savivaldybės biudžeto kompensuoti ir tiems verslininkams, kurie patalpas nuomojasi iš privačių asmenų. Meras suabejojo tokiu pasiūlymo tikslingumu. Žinoma, sakė meras, jei kompensacijos paprašytų kokia kirpėja ar siuvėja, savivaldybė gal ir galėtų padėti, bet jei imtų prašyti stambios įmonės, tai savivaldybės biudžete lėšų rėmimui neužtektų. Posėdyje buvo pritarta karantino metu pratęsti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas tiems ligoniams, kuriems baigiasi 120 dienų paslaugų teikimo laikas, socialinės globos namuose nėra vietos, o artimieji paciento į namus pasiimti negali. Negalinčio savęs aptarnauti ligonio slaugos ir palaikomojo gydymo lovadienio kaina yra 39,09 euro. Taip pat nutarta, kad pirties ir dušo paslaugos, tokių patogumų neturintiems gyventojams, teikiamos bus ne 1 kartą per savaitę, kaip buvo, o du kartus. Taryba taip pat pritarė Socialinės globos namuose dėl galimybės apgyvendinti daugiau žmonių įsteigti du papildomus etatus.
Bet ne visiems tarybos nariai buvo dosnūs. Lengvinant karantino sąlygas, už pravažiavimą savivaldybės transportu vėl teks mokėti patiems keleiviams.

Mandagios aistros
Posėdžio pabaigoje, kai buvo svarstomi paklausimai ir kita informacija, užvirė mandagios aistros. Meras informavo, kad UAB „Ignitis gamyba“ savivaldybės tarybą apskundė teismui už tai, kad ši Abromiškių reabilitacijos ligoninės ir Šarkinės katilinėse nesutiko nustatyti didesnės šilumos kainos, tokios, kokią jie siūlė. Taryba taip pat diskutavo apie tai, kaip išvengti AB „Telia Lietuva“ telekomunikacijos bokšto statybos Vievininkų kaime. Mero pavaduotojas Raimondas Ivaškevičius siūlė savivaldybės administracijai kreiptis į Statybos inspekciją su prašymu tarpininkauti dėl nepageidaujamų statybų, motyvuojant tuo, kad savivaldybės bendrajame plane tokio bokšto statybos nenumatytos, o bokštas bus aukštesnis, nei rodoma statybos plane. Meras taip pat paviešino keturių administracijos darbuotojų pasirašytą raštą, rekomenduojantį tarybos nariams nevartoti tokių frazių, kurias posėdyje vartoja opozicijos lyderė Jūratė Balčiūnaitė. Pati J. Balčiūnaitė sakė, kad taip siekiama riboti tarybos nario nuomones ir jai, kaip opozicijos lyderei, daromas spaudimas. Tarybos narys Arūnas Kulboka perdavė gyventojų prašymą Draugystės g., prie „Senukų“, sureguliuoti apšvietimą ir taip sumažinti galimybes šio­je gatvėje vykdyti nusikaltimus. Taip mandagiai ir baigėsi šis pirmasis virtualus tarybos posėdis. Meras sakė, jeigu tarybos nariai pageidautų, tokie posėdžiai galėtų vykti ir pasibaigus karantinui.

Aš parašiau tai, kas man atrodė svarbiausia ir reikalinga žinoti visuomenei. Pasiteiravau, kaip virtualus tarybos posėdis atrodė pirmą kadenciją taryboje dirbančiai Viktorijai Juknevičienei. Štai jos įspūdžiai:
Dėl pritarimo Elektrėnų savi­valdybės medicinos įstaigų ataskaitoms:

Aš domėjausi Abromiškių reabilitacijos ligoninės ataskaitoje pa­minėtomis pajamomis, kurios leido kelti darbuotojams atlyginimus, kuo labai džiaugiuosi, kokias dar paslaugas gerino iš pajamų ir dėl baseino persirengimo kambarių. Neturėjau galimybės patikslinti paskutinio klausimo, kai direktorius kalbėjo apie nuo chloro rūdijančias spinteles, bet aš norėjau paklausti, ar neplanuojama plėsti persirengimo patalpų prie baseino, nes esu ir pati patyrusi, ką reiškia 6 moterims, kurios turi sveikatos problemų, rengtis labai mažame plote, kai turi keistis sėdėjimo ar stovėjimo pozicijas, ar net baigti rengtis išėjus į koridorių. Galbūt jau yra pokyčių – tada labai džiaugiuosi.
2.6. 10.00–10.10 Dėl Elek­trė­nų vaikų lopšelio-darželio­ „Drugelis“ direktorės Justinos Zaleckienės pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo.
2.7. 10.10–10.20 Dėl Elektrėnų sav. Kietaviškių pagrindinės mokyklos direktorės Ramunės Matonienės pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo.
Aš balsuodama susilaikiau. Suabejojau todėl, kad jos neseniai pradėjo eiti savo pareigas, dėl susiklosčiusios šalyje situacijos net neturėjo galimybių normaliai dirbti ir nebuvo galimybių vertinti jų veiklos. Esu tikra, kad ateityje šios vadovės bus tikrai vertinamos puikiai. Tai tik mano asmeninė nuomonė.
2.10. 10.50–11.05 Dėl Elektrėnų sav. Kietaviškių pagrindinės mokyklos tipo pakeitimo ir Elektrėnų sav. Kietaviškių progimnazijos nuostatų patvirtinimo.
Visuomet „skausmingai“ reaguoju į mokyklų tinklo optimizavimo procesą. Galvojant iš administracinės pusės natūralu, jog reikia spręsti, kaip sumažinti ekonominius nuostolius, tačiau kaip pedagogė ir kaimo bendruomenės atstovė jaudinuosi, nes jau esu išgyvenusi su savo mokyklos bendruomene šį procesą ir, deja, po pirmojo etapo dažnai eina ir kitos neigiamos tendencijos. Nuo­širdžiai tikiuosi, jog su mokyklos bendruomene buvo aptarti visi galimi variantai, ir ateityje ji klestės.
2.14. 11.45–12.00 Dėl 2020 metų Elektrėnų savivaldybės jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos patvirtinimo.
Šį projektą esu aptarusi ir įvertinusi su jaunimo atstovais, kurie džiaugėsi, kad jis tęstinis ir jau turėjo paklausą, kurią ir šiemet tikimasi išlaikyti. Jau dabar žinau jaunuolių, kurie žada sugrįžti net į tas pačias darbo vietas. Tai išties puiki galimybė jaunimui.
2.20. 14.05–14.15 Dėl Elektrėnų socialinės globos namų didžiausio leistino pareigybių skaičiaus patvirtinimo.
Labai džiaugiuosi, kad tarp numatytų steigti naujų etatų yra psichologo etatas. Vaikų teisių tarnyboje dirbančios psichologės užimtumas yra tikrai didelis, socialinės rizikos šei­moms irgi nuolat reikalinga pagalba, o Socialinės globos namuose psichologas tikrai reikalingas, ypač kai bus teikiamos krizių ištiktų tėvų su vaikais apgyvendinimo paslaugos.
2.28. 15.40–15.50 Dėl Elektrėnų savivaldybės gyvenamųjų vietovių ribų nustatymo (keitimo).
Nemanau, jog galima lyginti, tarkim, Alinkos kaimo prijungimą prie Elektrėnų miesto su Pastrėvio seniūnijos teritorija. Marių gatvėje namus besistatantys žmonės tai darė naujai ir žinojo, jog tai miesto teritorija, o kai kurių žmonių tikrai gali netenkinti ilgus dešimtmečius buvusios situacijos pasikeitimas kardinaliai. Sutinku, kad reikia peržiūrėti ribas, jas įvertinti, bet mastai turi būti racionalūs. Tai turi įtakos ir savivaldybės ekonominiam gerinimui. Galbūt mano būgštavimai ankstyvi, gal ribos bus kitokios, bet jei, tarkim, eitų atsižvelgiant į asfaltuotą kelią, tai būtų didelė Pastrėvio seniūnijos dalis. Teko kalbėtis su vietos verslininkais, kurie nuogąstavo, jog kūrė kaimo verslus, o kaip keisis mokesčiai ir kiti dalykai, jei jie pateks į miesto ribas. Nuoširdžiai tikiuosi, jog vyks labai išsami diskusija su gyventojais ir tiek laiko, kiek reikės įveikiant visus barjerus, kaip bendruomenės atstovė irgi aktyviai įsitrauksiu, taip pat pasisiūliau į komisiją, kuri spręs su šiuo klausimu susijusių veiklų organizavimą ir vykdymą.

Julija Kirkilienė