Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Birutė MontvilienėŠaltinis: Etaplius.lt
Praėjusio savaitgalio priešpietę neįprastai gyva buvo Marijampolės centre, ties Kauno bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryža įsikūrusių prekybos centrų aikštėje.
„Jurgos kebabai“ – naujame paviljone
Į aikštę ties marijampoliečių ir aplinkinių vietovių gyventojų pamėgta, praėjusią savaitę šiek tiek link Kauno gatvės pasislinkusia ir įspūdingai atsinaujinusia marijampolietės verslininkės Jurgitos Kilinskaitės kebabine susirinko didelis būrys gėlių puokštėmis ir balionais nešinų žmonių. Į sėkmingai savo verslą plėtojančios, į gerokai erdvesnes, naujutėlaites patalpas kebabų gamybą perkėlusios Jurgitos kebabinės atidarymą sugužėjo draugai, giminaičiai ir šeimos nariai. Juos prie naujosiose patalpose įsikūrusios kebabinės pasitiko vienodais marškinėliais ir kepuraitėmis su užrašu „Jurgos kebabai“ pasipuošusios kebabinės darbuotojos. Būtent joms Jurgita ir patikėjo palaikyti simbolinę atsinaujinusios kebabinės atidarymo juostą. Ją perkirpo daug savo širdies į verslo plėtrą įdėjusi ir daug jėgų, taip pat laiko jam atnaujinti skyrusi pati verslininkė.
„Noriu padėkoti visiems, kad susirinkote ir visuomet mane palaikėte“, – kreipdamasi į jos pasveikinti atvykusius artimuosius ir draugus susijaudinusi tarė Jurgita. O jie verslininkei linkėjo daug ko – sėkmės, stiprybės, sveikatos, imtis dar didesnio maisto gamybos verslo.
– Jurgita, tu esi žmogus, pagavęs sėkmės paukštę, – sakė Veronika Savickienė. – Tačiau be šeimos palaikymo tokią sėkmę sunku įsivaizduoti, todėl sveikindami tave su verslo sėkme kartu džiaugiamės ir gražia tavo šeima.
Kebabų versle – dvylikti metai
Kebabų gamybos versle Jurgita sukasi jau dvylikti metai. Ji prisimena, kad pati gal porą kartų buvo ragavusi kebabų, kai viename Marijampolės prekybos centre atkreipė dėmesį į skelbimą, jog reikalinga kebabų pardavėja.
– Tuomet auginau sūnų, – prisimena Jurgita. – Jam buvo jau ketveri metai, ir aš tuo skelbimu susidomėjau, nes jau norėjau dirbti. Be to, mėgau gaminti maistą. Matyt, iš močiutės būsiu tai paveldėjusi, nes mano močiutė Anelė Miklaševičienė buvo gera šeimininkė, eidavo „gaspadinauti“ į vestuves ir laidotuves.
Taigi prieš dvylika metų J. Kilinskaitė pradėjo dirbti Geležinkelio gatvėje veikusioje vadinamojoje geltonoje kebabinėje. Šioje įmonėje Jurgita dirbo penkerius metus ir teigia esanti dėkinga tos įmonės savininkui Gintarui Jakevičiui už suteiktas žinias. Po to pusantrų metų ji dirbo Vilkaviškio gatvėje veikiančioje kebabinėje. Imtis verslo marijampolietė ryžosi paskatinta savo vyro Kęstučio.
– Jis visą laiką man sakydavo, kad darbui atiduodu per daug savo laiko, jėgų ir širdies, – teigia J. Kilinskaitė. – Aš iš tiesų dirbdama visada labai stengdavausi, kad klientai gautų skanų patiekalą, be to, niekada neparodydavau, kad blogai jaučiuosi ar esu prastai nusiteikusi. Visus klientus pasitikdavau ir palydėdavau su šypsena. Ir man sekėsi, turėjau daug klientų, kurie atvykdavo kebabų pirkti būtent tuomet, kai dirbdavau aš. Todėl 30-ojo gimtadienio proga Kęstutis man pasiūlė kurti savo verslą. Pagalvojusi sutikau. Paskui užmačiau vietą netoli tuomet dar veikusio „Rimi“ prekybos centro, ją išsinuomojau, įsigijau verslo pažymą ir po pusę metų trukusių įvairių formalumų tvarkymo atsidariau savo kebabinę.
Kebabinę „pakrikštijo“ klientai
Jurgita neslepia, kad nuosavo verslo pradžia nebuvo lengva. Iš pradžių moteris kebabinėje dirbo viena ir vakarais iš nuovargio vos pasiekdavo namus. Buvo, kad ir prie vairo nejučia kelis kartus užsnūdo. Tačiau ir kelyje į namus, ir versle Jurgitą lydėjo sėkmė. Todėl šiandien jos kebabinėje dirba jau penkios darbuotojos, kurias gaminti kebabus verslininkė išmokė pati. Įdomu, kad, nepaisant vyraujančios nuomonės, jog tokiose mažose įmonėse yra didelė darbuotojų kaita, Jurgitos kebabinėje keturios darbuotojos dirba jau treji metai.
Beje, „Jurgos kebabais“ marijampolietės kebabinę „pakrikštijo“ ne kas kitas, o nuolatiniai klientai. Būtent jie, anot Jurgitos, ir ant senosios kebabinės buvusią iškabą „Jurgos kebabai“ atvežė, padovanojo ir patys pritaisė.
– Aš pati ir mano darbuotojos kebabus ir kitus patiekalus gaminame su meile, į juos neakivaizdžiai įdėdamos ir savo širdies dalelę, nes aš tikiu, kad blogos emocijos – pyktis, irzlumas ar bloga nuotaika neigiamai atsiliepia ir gaminamų patiekalų kokybei, – sako J. Kilinskaitė. – Aš pati visąlaik esu geros nuotaikos, todėl noriu, kad ir darbuotojos stengtųsi visus klientus pasitikti su šypsena. Beje, būti pikta aš tiesiog nemoku, todėl ir darbuotojoms nesu griežta, bet reikli.
Tapti verslininke nesvajojo
Darbšti ir iniciatyvi marijampolietė teigia, kad net vaikystėje svajodavusi, kad bus virėja ar padavėja. „Tačiau, kad būsiu verslininkė, niekada negalvojau, – prisipažįsta Jurgita. – Tačiau, kaip sakoma, niekada nesakyk „Ne!“
Marijampolietės kebabinėje kebabai gaminami lavaše, turkiškoje duonoje, lėkštėje su gruzdintomis („fri“) bulvytėmis ir lavaše su traškučiais. Prie jų siūlomi pikantiškas, česnakinis, maišytas ir aštrus padažai, kuriuos kasdien darbuotojos gamina pačios.
Kebabinėje, be to, galima užsisakyti pikantiškų patiekalų – gruzdintų bulvyčių, skrudintų koldūnų, nusipirkti gaiviųjų ir karštų gėrimų.
Užsakymai priimami ir telefonu. Tereikia paskambinti tel. 8 636 20236.
Paviljoną atnaujino verslo 5-mečiui
Šių metų rudenį darbą pradėti atnaujintoje, kur kas erdvesnėse kebabinėje, verslininkės teigimu, ji nutarė minėdama savo verslo įkūrimo 5-metį. Sekmadienį iškilmingai atidarytas kebabinės paviljonas yra daugiau nei du kartus didesnis už ankstesnes patalpas. Be to, jame sumontuota ir visa nauja įranga. Todėl, be abejo, čia kur kas patogiau dirbti. Tikimasi, kad prie naujo, gražaus paviljono mieliau lankytis ir klientams.
„Esame įsikūrę pagrindinėje gatvėje, todėl norime, kad kebabinės paviljonas gražiai įsilietų į nuolat gražėjančio miesto kraštovaizdį,“ – sako Jurgita.
Verslininkė neslepia, kad turi planų dar pagerinti darbuotojų darbo sąlygas ir į paviljoną atvesti vandentiekį. Šiuo metu maisto gamybai naudojamas vanduo tiekiamas iš geriamojo vandens rezervuarų.
„Esu dėkinga darbuotojoms, kurios pasirinko dirbti pas mane, ir, aišku, klientams“, – sako J. Kilinskaitė.
Paklausta, ar nenorėtų mieste atidaryti kavinę ar kitokią maitinimo įstaigą, kurioje būtų kur kas platesnis meniu, Jurgita neslepia, kad tokios mintys kartais ją aplanko. Tačiau, ar ryšis jas realizuoti, verslininkės teigimu, šiuo metu dar sunku pasakyti.
Redos Brazytės nuotraukos