Viltis didžiosioms šalies savivaldybėms greit ištrūkti iš COVID-19 juodos zonos kol kas nereali

Lietuva

Asociatyvi M. Morkevičiaus nuotr.

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt

193262

Iš viso Lietuvoje jau atlikta netoli 6 mln. diagnostinių tyrimų ir dėl COVID-19 infekcijos ištirta 1,86 mln. asmenų. Per septynias paskutines paras nustatyta 17,9 proc. teigiamų COVID-19 atvejų (iš 114 272 tyrimų).

Juodojoje kovido spalvinėje zonoje, kaip penktadienį skelbia Statistikos departamentas, tebeskendi 59 šalies savivaldybių teritorijos, ir tik vienintelei (Pagėgių savivaldybei) pavyko iš jos ištrūkti į mažesnį sergamumą liudijančią raudonąją zoną. O tai reiškia, kad Pagėgiuose per pastarąsias 14 parų nustatyta mažiau nei 500 naujų COVID-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose santykinis sergamumo rodiklis šiuo metu gerokai didesnis – viršija 1000 atvejų.

Vilniuje nuo COVID–19 ligos mirė 963 žmonės, iš viso registruotos jau 2043-ijų užsikrėtusių šia infekcija žmonių mirtys. Ketvirtadienį išaiškinti 725 nauji susirgimai, nuo pandemijos pradžios – 105 315. Dabar koronaviruso infekcija serga 8114 vilniečių, pasveiko – 94 759. Pastarųjų dviejų savaičių laikotarpiu 100 tūkst. sostinės gyventojų nustatyta 1826,3 naujo kovido ligos atvejo.

Praėjusią parą COVID-19 diagnozė buvo patvirtinta 389 kauniečiams, šiuo metu mieste serga 4041 gyventojas, jau pasveiko – 43 919. Deja, 1103 infekuoti asmenys mirė, iš jų 622 – tiesiogiai nuo koronaviruso infekcijos. Santykinis sergamumo rodiklis per dvi pastarąsias savaites 100 tūkst. Kauno miesto gyventojų – 1796,6 atvejo. Bendras užsikrėtimų COVID-19 atvejų skaičius antrajame pagal didumą Lietuvos mieste artėja prie 50 tūkstančių.

Klaipėdoje per 14 parų 100 tūkst. gyventojų nustatyta 1997,2 naujo ligos atvejo (ketvirtadienį – 172). Statistikos departamento duomenimis, serga 2408, pasveiko 26 225 klaipėdiečiai. Dėl COVID-19 gyvybių neteko 267 uostamiesčio gyventojai, iš viso registruotos 620-ies užsikrėtusių asmenų mirtys.

Šiauliuose ketvirtadienį sergančiųjų kovido infekcija padaugėjo 116 asmenų, ir dabar šia liga serga 1440 šiauliečių. Nuo jos pasveiko 16 168 gyventojai, mirė 300 (šiame mieste registruotos 446 infekuotų asmenų mirtys). 100 tūkst. šiauliečių per dvi paskutines savaites priskaičiuota 1659,7 naujo COVID-19 atvejo.

Panevėžyje pastarasis rodiklis gerokai mažesnis, – 1011,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Serga 742, pasveiko 12 045 panevėžiečiai, mieste mirė 448 užsikrėtusieji, iš jų 260 – tiesiogiai nuo kovido ligos.

Epidemiologų teigimu, mirtinai pavojinga infekcija Lietuvoje tebeplinta, tiesa, ne visose savivaldybėse vienodai. Kai kurios išgyvena tam tikrą atoslūgį, tik niekas negali pasakyti, ar tai reiškia, kad COVID-19 pradeda atsitraukti, ar tik trumpam stabtelėjo. Procentine išraiška didžiausios teigiamų tyrimų dalys paskutinių 7 parų laikotarpiu nustatytos Kėdainių rajone (25,8 proc. iš 1290 tyrimų), Vilkaviškio rajone (24,7 proc. iš 948 tyrimų), Šakių rajone (26,6 proc. iš 642 tyrimų), mažutėje Birštono savivaldybėje (42,4 proc. iš 92 tyrimų).

Mažiausiai galimai imunizuotų (persirgusių COVID-19 ar nuo šios ligos paskiepytų) žmonių gyvena Šalčininkų rajone (56,2 proc.), daugiausiai – didelėmis erdvėmis ir mažu gyventojų skaičiumi pasižyminčioje Neringoje (98,5 proc.). Iš šalies didžiųjų miestų dabar daugiausiai galimai imunizuotų žmonių turi Panevėžys (74,8 proc.), o mažiausiai – Klaipėda (67,2 proc.).

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt