Europos Komisija (EK) šį titulą skiria už pirmavimą septyniuose miestiečių gyvenimo kokybei svarbiose srityse, apimančiose oro kokybę, vandens kokybę ir efektyvų jo naudojimą, biologinę įvairovę, žaliąsias zonas, tvarų žemės naudojimą, atliekas ir žiedinę ekonomiką, triukšmo prevenciją bei klimato kaitos mažinimą ir energetinį efektyvumą, prisitaikymą.

„Mes turime labai dideles galimybes, nes vertinama 25 proc. kas padaryta per pastaruosius metus, 50 proc. – būklė ir dar 25 proc. sudaro tai, kokia yra ambicija žiūrint į priekį, kokius projektus galime pateikti“, – tarybos posėdyje sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Dalis tarybos narių svarstė, kaip miesto šansus pelnyti titulą gali paveikti Vilniuje deginamo mazuto daroma žala, oro tarša, žaliojo kurso sekimas.

Paraiška būtų teikiama balandžio 30 dieną, ją atsakingos šalys vertintų vasarą. Pasak mero, 2025-ųjų Žalioji sostinė bus paskelbta spalio 5 dieną.

Pasak trečiadienį išplatinto savivaldybės pranešimo, žaliosios sostinės apdovanojimas Vilniui suteiktų prestižo ir žinomumo bei padėtų pritraukti daugiau investicijų ir Europos Sąjungos (ES) finansavimo.

Savivaldybė pažymi, jog Europos žalioji sostinė taip pat gauna ir politinį EK palaikymą, vietą svarbiausiuose ES žaliąjį kursą lemiančiuose politiniuose įvykiuose ir iniciatyvose, taip pat 600 tūkst. eurų finansavimą ES mastelio renginiams.

Pirmasis Europos žaliosios sostinės titulą 2010-aisiais laimėjo Stokholmas, šiais metais šia sostine paskelbtas Talinas, o 2024 metais ja bus Valensija.

Anot savivaldybės, Žaliosios sostinės tampa Žaliųjų sostinių tinklo, kuriam priklauso 36 miestai, dalimi ir toliau bendradarbiauja įgyvendindamos miestų tobulinimo idėjas.