Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Įdarbinimas / Pexels
Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
Renginį organizavo skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“ kartu su didžiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančia verslo asociacija „Investors‘ Forum“ bei advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“. Renginyje susirinkę verslo ir valstybės institucijų atstovai diskutavo, kaip prisitaikyti prie naujausių teisinių reikalavimų ir išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų norint Lietuvoje įdarbinti ne Europos Sąjungos piliečius.
„Verslui itin svarbu tinkamai įdarbinti trečiųjų šalių piliečius. Niekam nėra nei malonu, nei naudinga atsidurti darbdavių gėdos lentose. Suprantame, kad kartais tai nutinka ne iš blogos valios, o dėl sudėtingų arba iki galo neaiškių biurokratinių procedūrų“, – kalbėjo Rūta Skyrienė, „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė ir „Baltosios bangos“ tarybos pirmininkė.
R. Skyrienė pabrėžė, kad valstybei ir verslui svarbu puoselėti atvirą dialogą trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo klausimu. Be to, atsakingoms institucijoms derėtų tinkamai informuoti ir edukuoti verslininkus, ne tik reaguoti į verslui kylančias problemas, bet ir ieškoti veiksmingų sprendimų.
„Tik bendradarbiaudami galime sukurti sistemą, kuri būtų naudinga ir verslui, ir valstybei, užtikrinant sąžiningas darbo sąlygas bei didinant pasitikėjimą, o tai ilgainiui generuos pridėtinę vertę tiek ekonomikai, tiek visuomenei“, – pridūrė „Baltosios bangos“ tarybos pirmininkė.
Savo ruožtu Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė renginio dalyviams pristatė naujausius teisės aktų pokyčius ir pagrindines rekomendacijas, kaip efektyviai ir skaidriai įdarbinti užsienio piliečius.
„Darbdaviai dažnai susiduria su iššūkiais, susijusiais su užsieniečių įdarbinimu, ypač dėl besikeičiančių reikalavimų. Noriu pabrėžti, kad svarbu atidžiai laikytis nustatytų procedūrų – nuo tinkamai užpildyto tarpininkavimo rašto iki savalaikio leidimų gyventi atnaujinimo“, – teigė E. Gudzinskaitė.
Nuo gruodžio 1 d. bei sausio 1 d. įsigaliosiančios naujovės dar labiau akcentuos darbdavių atsakomybę: dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo į išorės paslaugų teikėjo padalinį galės kreiptis tik tos valstybės, kurioje veikia išorės paslaugų teikėjo padalinys, piliečiai (su tam tikromis išimtimis), o įsipareigojimą įdarbinti užsienietį teikiantys darbdaviai privalės atitikti papildomus kriterijus, pavyzdžiui, turi vykdyti veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius, užtikrinti, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, susijusių su užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais. Pokyčiais siekiama kurti skaidresnę įdarbinimo sistemą.
„Neramina, kad skundų dėl galimo užsieniečių nelegalaus darbo skaičius šiemet išaugo beveik tris kartus, o darbo ginčų, kuriuos inicijavo užsieniečiai, skaičius daugiau nei padvigubėjo“, – pastebėjo Valstybinės darbo inspektoriaus vyriausiasi pavaduotojas Dalius Čeponas. „Panašu, kad vis dar trūksta atsakingo požiūrio į įdarbinimo procesą ir darbo sąlygų laikymąsi.”
D. Čeponas pastebėjo, kad darbo ginčuose vyrauja Ukrainos ir Baltarusijos piliečių įdarbinimo atvejai, o viena pagrindinių temų – neatitikimas tarp žodinio ir rašytinio darbdavio ir įdarbinto asmens susitarimo dėl darbo sąlygų ar užmokesčio. Todėl labai svarbu, kad įdarbinami asmenys pasirašytų dokumentus ne tik formaliai.
„Prieš dėdamas parašą ant darbo sutarties, įdarbinamas asmuo turi ją perskaityti. Todėl darbo sutartis ir kiti dokumentai turi būti paruošti užsieniečiui suprantama kalba.” – patarė D. Čeponas.
„Tinkamai parengti dokumentai ir skaidrūs procesai yra ne tik teisinė, bet ir moralinė darbdavių pareiga, užtikrinanti darbo rinkos stabilumą bei užsieniečių teises,“ – pabrėžė „Ellex Valiunas ir partneriai” Asocijuotasis teisininkas Nerijus Patlabys.
Teisininkas verslui patarė elgtis apdairiai ir atkreipė dėmesį, kad siekiant spartinti įdarbinimo procesą, potencialių darbuotojų galima būtų ieškoti tarp jau Lietuvoje esančių ir turinčių leidimą gyventi trečiųjų šalių piliečių, kuriems nėra privalomas leidimas dirbti. N. Patlabys taip pat priminė, kad procedūros tikrai paprastėja įdarbinant Europos Sąjungos, „G7“ valstybių, šalių, kurių piliečiams taikomas bevizis režimas, o taip pat šalių, prisijungusių prie Hagos konvencijos, piliečius.