PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Rugpjūčio 20 d. 11:15

Vilniuje kuriamas karščio salų žemėlapis

Vilnius

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

BNSŠaltinis: BNS


314636

Siekiant nustatyti pačias karščiausias miesto vietas ir sušvelninti karščio efektą jose, Vilniuje rengiamas „Karščio salų radaras“.

Kaip antradienį pranešė savivaldybė, bendrovė „ID Vilnius“ kuria virtualaus žemėlapio aplikaciją, kurioje bus galima matyti aukščiausią, žemiausią ir vidutinę tam tikros teritorijos temperatūrą skirtingu paros laiku.

„Analizuosime, kokių infrastruktūrinių priemonių ar želdinimo sprendimų miestas gali imtis sumažinti karščio salų efektą pačiose problematiškiausiose vietose. Taip pat galėsime planuoti, kaip padėti miestiečiams vasaros metu ištverti karštį imantis tam tikrų priemonių: statyti vandens kolonėles, dulksnos sistemas ar panašias priemones“, – pranešime teigė Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji architektė Laura Kairienė.

Anot savivaldybės, miesto dangų ir paviršių temperatūrų duomenys bus renkami dronu su integruota termovizorine kamera.

Jau atlikti skanavimai Broniaus Laurinavičiaus skvere, iki rugsėjo mėnesio pabaigos bus nuskanuota 10 prioritetinių teritorijų. Matavimai bus tęsiami ir kitais metais.

Surinkti duomenys kol kas prieinami tik specialistams.

Karščio salos susidaro, kai urbanizuotų vietovių aplinka – pastatai, dangos, tokios kaip asfaltas ir betonas, sugeria, išlaiko ir vėliau spinduliuoja šilumą, todėl miestų temperatūra yra žymiai aukštesnė nei aplinkinių kaimiškų vietovių. Dažnėjančios karščio bangos, tropinės naktys, kai temperatūra neatvėsta naktį žemiau 20 laipsnių, tik paaštrina šią problemą.

Karštis gali sukelti sveikatos problemų, padidinti energijos suvartojimą ir apsunkinti gyvenimo sąlygas miestiečiams. Aukšta temperatūra mieste gyventojams sukelia šilumos smūgius, dehidrataciją. Tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis ar kvėpavimų takų ligomis.

Karščio salos neigiamai veikia miesto augaliją ir gyvūniją, mažina biologinę įvairovę.