Vilniuje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse genų terapijos centras „Celltechna“: Lietuvos biotechnologijų vizija tampa kūnu

Vilnius

Ingrida Šimonytė, Vladas Algirdas Bumelis. ELTA / Žygimantas Gedvila

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA.LT

320678

Antradienį Vilniuje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse genų terapijos centras „Celltechna“, taip užbaigiant antrąją didžiausio Europoje biotechnologijų miesto „Bio City“ projekto dalį.

Kaip teigė „Northway Biotech” valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis – tokie, didieji kompleksai yra būtini Lietuvai įgyvendinti ambicija iki 2030 m. 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) gauti iš biotechnologijų.

„Kartais politikai priima sprendimų, kuriuos reikia įgyvendinti, bet ne visada žino, kaip tai daryti. Tai buvo sprendimas, kad 5 proc. BVP 2030 m. reikia gauti iš moderniosios biotechnologijos. Tai dabar, jeigu pasižiūrėsime į 2030 m., mūsų BVP bus 100 mlrd. eurų. Tai reikės turėti 5 mlrd. eurų. Tai tų, mažų gražių įmonių, startuolių, yra daug ir tai labai šaunu. Bet jeigu mes nevystysime didelių kompleksų, tai 5 proc. nepasieksime“, – genų terapijos centro atidarymo renginio metu vertino A. Bumelis.

„Northway Biotech“ valdybos pirmininkas taip pat pabrėžė, kad siekiant tokių tikslų, taip pat daugiau valstybės lėšų ir priemonių galėtų būti skiriama biotechnologijos verslo plėtrai.

„Svarstant iš kur pinigus gauti, reikia ir su valstybe kažkiek bendrauti. Tai yra geros idėjos. Pavyzdžiui tas „Milijardas verslui“ yra gera idėja ir iš tų pinigų kažkokia dalis galėtų būti skiriama biotechnologijų verslo projektams“, – sakė jis.

A. Bumelis taip pat pabrėžė, kad nei Baltijos valstybėse, nei likusioje Europoje tokių centrų nėra, tad tai geras Lietuvos pajėgumų parodymas. Jis užsiminė, kad jau yra užmegzti ryšiai su užsakovais iš viso pasaulio.

Atidaryme dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad šis projektas, tai dviejų dešimtmečių Lietuvos ambicijos tapti pažangių technologijų ir aukštos pridėtinės vertės sektorių šalimi rezultatas.

„Prieš dvidešimt metų prasidėjo diskusijos apie tai, kur aukštųjų technologijų srityse Lietuva gali pasiekti kažkokią matomą poziciją. Ir tose diskusijose, be abejonės, dalyvavo profesorius Bumelis. Tai tuo metu vyko kalbos, buvo aptariamos vizijos, norai. Iš to išsikristalizavo žinių ekonomikos forma, dar vėliau verslo ir valstybės sprendimai. Buvo investuojama į mokslą ir infrastruktūra.“, – teigė I. Šimonytė.

„Ir viso to rezultatus mes matome. Ir čia matome, kaip jei tos vizijos nepametamos, jos tampa kūnu“, – tvirtino ji.

Premjerė pabrėžė, kad norint pasiekti tokius pokyčius, neužtenka vien tik investicijų, bet reikalingi ir asmenys pasiryžę prisidėti prie Lietuvos ekonomikos transformacijos.

„Visi tokie projektai nėra įmanomi be vieno aiškaus ingrediento – žmogaus, turinčio idėją, viziją ir užsispyrimą daryti“, – tvirtino ji.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, perdavusi šalies vadovo sveikinimą, teigė, kad tokie projektai leidžia Lietuvai siekti tapti globaliu biotechnologijų centru.

„Prezidento nuomone, genų terapijos centro atidarymas atspinti tiek 40 Lietuvos biofarmacijos mokslo metų, tiek 2 dešimtmečius trukusią įspūdingą mokslinę kelionę“, – perdavė I. Segalovičienė.

„Prezidento įsitikinimu, šis centras taps dar vienu didžiausios Europos gyvybės ir biotechnologijų miesto dėliones detale. Jo pastatymas žada geresnį genetinių ligų gydymą, pažangesnę farmaciją ir mediciną. Geresnė Lietuvos ir viso pasaulio žmonių gyvenimo kokybę“, – pridūrė ji.

Perduotame komentare šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad šio centro atsiradimas yra ne tik pasiekimas, bet ir įpareigojimas toliau vystyti biotechnologijų sritį Lietuvoje.

„Centro atidarymas leidžia su viltimi žvelgti į ateitį ir tikėtis dar didesnio gyvybės mokslų indėlio į Lietuvos ekonomikos pažangą. Kartu tai yra ir įpareigojimas ir toliau siekti 5 proc. tikslo, tiek traukti investicijas, tiek traukti talentus“, – komentavo I. Segalovičienė.

Tuo metu Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis tikino, kad šis centras užtikrina, jog Lietuvos sostinė tampa „lyderiaujančiu miestu“ biotechnologijų srityje.

„Labai norėčiau pabrėžti, kad tokio centro momentas patvirtina Vilniaus, kaip biotechnologijomis lyderiaujančio miesto vaidmenį Tai turės labai didelį poveikį visam miestui, Tai bus naujos darbo vietos, atvyks naujų talentų iš užsienio“, – tvirtino A. Grigonis.

Genų terapijos centras „Celltechna“ Lietuvoje teiks pažangias genų terapijos vaistų vystymo ir gamybos paslaugas farmacijos įmonėms Europoje ir JAV. Į centro infrastruktūrą jau investuota 50 mln. eurų. Jame planuojama atlikti inovatyvius genų terapijos mokslinius tyrimus ir komponentų gamybą.

Į šį projektą investuoja įmonių grupė „Northway“. Per 10 metų įmonė įdarbins per 2 tūkst. naujų darbuotojų. Planuojama į miestelį investuoti apie 7 mlrd. eurų.

Čia veiks 6 skirtingi kompleksai – nuo Genų terapijos, Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei virusologijos centrų iki Kamieninių ląstelių tyrimų ir 3D biospausdinimo laboratorijų. Anot projekto autorių, miestas kurs didžiulę ekonominę, intelektinę ir visuomeninę naudą bei garsins Lietuvos vardą visame pasaulyje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt