Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Vilniuje ketvirtadienio vakarą po metus trukusių rekonstrukcijos darbų atidaromas legendinis fontanas prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro.
„Esam nuostabių pokyčių liudininkai, kai po rekonstrukcijų Vilniuje atgimsta įvairios viešosios erdvės, renesansą išgyvena atnaujintos aikštės, pritraukdamos daug žmonių, kultūrinių renginių, įvairių festivalių. Vilniečiai seniai laukė atgimsiančio fontano, kuris neveikė ištisus dešimtmečius, tačiau daugeliui kelia brangius prisiminimus. Tikiuosi, kad atnaujintas ne tik fontanas, bet ir jo prieigos bei skveras bus dar viena mėgstama vieta leisti laisvalaikį, organizuoti įvairias veiklas ar tiesiog karštą dieną ramiai atsikvėpti prie fontano krioklių“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) pastatą 1974-aisiais suprojektavo viena ryškiausių 1930-ųjų kartos architektė Elena Nijolė Bučiūtė. Vos 30-ies sulaukusi kūrėja pateikė funkcionalizmo stiliaus teatro su jo prieigomis variantą. Tuo metu tai buvo ypač modernus statinys. Grindinio, fontano dangai, suoliukams, laiptams, teatro eksterjerui naudotas prabangus rausvasis granitas, atgabentas iš Ukrainos. Operos fontanas išsiskyrė savo modernumu, jo vandens čiurkšlės, kaip tuomet buvo įprasta kituose projektuose, nebuvo aukštos. Miesto landšafte siekta sukurti architektūrinius krioklius, teikiančius upės tėkmės efektą. Miesto centre, teatro prieigose, galima pasijusti tarsi gamtoje, nes fontanas kuria savo klimatą, vėsina erdvę ir skleidžia krioklio garsus.
Fontano rekonstrukciją įgyvendinusios įmonės „Poolservice.LT“ direktoriaus Mantvydo Šakalio teigimu, LNOBT prieigos yra ypatinga sostinės viešoji erdvė.
Rekonstruojant fontaną, išsaugant jo autentiškumą, buvo atnaujintos granito apdailos plokštės, pakeistos ištrupėjusios baseino dugno plytelės, technologinė įranga. Visų nuostabai, 1974-ųjų cirkuliacinis vandens siurblys, pagamintas pagal to meto technologijas, veikia iki šiol. Dabar taip pat gaminami kokybiški siurbliai, tačiau jie veikia po 10 m., bet ne 30–40 m., todėl tai ypač retas atvejis. Operos fontane įrengtas naujas vamzdynas, elektros instaliacija, vandens baseino hidroizoliacijos, filtravimo, vandens lygio kontrolės sistemos. Visa tai užkirs kelią fontane veistis bakterijoms, todėl vaikai jame galės saugiai maudytis ar žaisti. LNOBT lankytojus džiugins ir fontane įrengta povandeninė spalvota šviesų instaliacija.
Atnaujinant fontaną suremontuotos ir granitinės atraminės sienutės ties Vilniaus ir Tilto gatvių sankryža, pėsčiųjų takai aplink fontaną. Kad jie taptų patogūs ir saugūs, pasirūpino savivaldybės įmonė „Grinda“. Skaičiuojama, kad teatro prieigoms sutvarkyti prireikė apie 40 tūkst. šaligatvio plytelių, o atnaujinant atramines sienutes, panaudota apie 1 000 granitinių plokščių.
Atnaujinimo darbams iš miesto biudžeto lėšų skirta apie 300 tūkst. eurų, dar apie 240 tūkst. eurų skyrė LNOBT.
Liepos 4-osios vakarą per iškilmingą unikalios vietos atidarymą miesto savivaldybės iniciatyva teatro prieigose didžiuliame kino ekrane bus rodoma Richardo Strausso opera „Salomėja“ su geriausia 2018-ųjų operos soliste Asmik Grigorian. Šis įrašas buvo darytas Austrijos klasikinės muzikos ir scenos meno festivalyje „Salzburger Festspiele“, visam pasauliui pristatant A. Grigorian talentą.
ELTA