PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2017 m. Liepos 11 d. 14:05

Vilniečiams ir kauniečiams opiausia problema - pasenę vamzdynai, klaipėdiečiams - susidėvėję elektros tinklai

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


9055

Vilniaus miesto gyventojus išskirtinai kamuoja su vandentiekio vamzdynais susijusios bėdos, tuo tarpu kauniečiai dažniau kenčia dėl nuotėkų sistemos užsikimšimo, o klaipėdiečiams daugiausia rūpesčių kelia pasenusi namo elektros instaliacija.

Miestų gyventojų skundai byloja apie opiausias problemas daugiabučiuose, kurias reikėtų nedelsiant spręsti.

Pasak daugiabučių administratorių, Vilniuje dažniausia problema – vandens ir šildymo tiekimas, ypač Senamiestyje. Paprastai šioje miesto dalyje vienas vandens mazgas arba šilumos punktas aptarnauja trys namus, todėl įvykus gedimui viename name, dažnai prireikia vandenį išjungti visiems prie konkretaus vandens įvado prijungtiems namams. Kauno gyventojai dažniau kenčia dėl nuotėkų sistemos užsikimšimo, o to priežastis dažnai yra seni, užakę vamzdynai, kuriuos būtina nedelsiant keisti.

Seni namo vamzdynai gali sukelti rimtų nepatogumų visiems namo gyventojams. Vandentiekio sistemos gedimai yra dažniausiai pasitaikanti avarija daugiabučiuose, kylanti dėl kritinės būklės vandentiekio ir nuotėkų sistemų, kai susidėvėję vamzdžiai, vandens stovai, jų antgaliai ir kitos detalės neatlaiko ir vanduo arba nuotėkos ima tekėti į patalpas. Esant sudėtingesnei situacijai, vandentiekio ar nuotėkų sistemos avarija gali tapti ypač rimta – sugadinti ne tik savininkui, bet ir kaimynams priklausantį turtą.

Skundai dėl pasenusios ir susidėvėjusios elektros instaliacijos labiau būdingi Klaipėdos daugiabučių gyventojams, kai įvykus elektros iškrovai ir trumpajam jungimui, sugadinama gyventojų buitinė technika. Klaipėdiečiai taip pat linkę dažniau kreiptis dėl nuotėkų sistemos užsikimšimo, kuri įvyksta neatsakingai tvarkant buitines atliekas.

Dažniausiai telefonu į administratorius kreipiasi kauniečiai: jiems aktualiausi aplinkos tvarkymo, žolės pjovimo, sniego kasimo klausimai, tuo tarpu vilniečiai pasižymi kantrybe – jie kantriai laukia kol bus išspręsta problema ir visuomet nori būti informuoti apie proceso eigą.

Gyventojų užklausos turi tam tikrą sezoniškumą. Vasarą daugiausia skundų sulaukiame dėl tekančio vandens per stogo dangą, kiaurų lietvamzdžių, dėl liūčių apsemtų sandėliukų ar požeminių automobilių stovėjimų vietų, tuo tarpu žiemą gyventojai kenčia dėl nerenovuotų, šilumą netolygiai paskirstančių šilumos mazgų. Rudenį padažnėja kreipimųsi dėl sugrįžtančių graužikų į namų rūsius, kurie taip pat gali pridaryti nemažai žalos: apgraužti vamzdynų apšiltinimus, daugiabučių rūsiuose padeda veistis ir plisti blusoms.

Vadovas pataria gyventojams būti atsakingiems savo turto savininkams ir laiku bei tinkamai prižiūrėti ne tik nuosavą būstą, bet ir kitas namo patalpas, bendrąsias inžinerines sistemas, ryžtis renovacijai.

Daugiabučius administruojančios įmonės techninę pastatų priežiūrą atlieka nuolat ir apie nustatytus gedimus ar remonto reikalaujančias bendrąsias sistemas gyventojus informuoja reguliariai. Deja, bet mūsų patirtis rodo, kad net ir identifikavus aiškias problemas name ir pateikus konkrečius siūlymus dėl pastato inžinerinių sistemų remonto ar namo renovacijos, neretai susiduriama su gyventojų abejingumu ir požiūriu, „kad tai, kas už mano buto ribų, man nepriklauso“. Vis dar esame linkę problemas spręsti kai jos įvyksta ir kovoti su pasekmėmis, o ne tuomet, kai nelaimės – nukritusio namo balkono ar vandens užpylimo - galima išvengti.

Sulaukiama ir įdomesnių gyventojų kreipimųsi, kai būsto administratoriaus prašoma nuo stogo vaikyti ten apsigyvenusius balandžius, surasti iš buto pabėgusį egzotinį roplį arba įrengti gėlyną ant virš laiptinės esančio stogelio, su galimybe patekti ant jo pasirūpinti augalais.