„Vilniaus vandenys“ įvardijo didžiausias avarijų priežastis

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

149841

Per tris šių metų ketvirčius didžiausios Lietuvoje vandentvarkos įmonės „Vilniaus vandenys“ prižiūrimame vandentiekio tinkle užfiksuotos 392 avarijos – tai maždaug  4 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Per tą patį laikotarpį daugiau nei trečdaliu sumažinta ir vidutinė vandens paslaugos nutraukimo trukmė vienam klientui.

„Vilniaus vandenų“ eksploatuojamame vandentiekio tinkle pastaruosius metus avarijų skaičius nuosekliai mažėja. Per 9 mėn. 2017 metais buvo užfiksuotos 562 avarijos, 2018 m. – 466, o 2019 m. – 408 avarijos. 

„Nuolat peržiūrime ir atnaujiname veiklos procesus, diegiame kontrolės ir duomenų gavimo programas, kurios ne tik padeda greičiau reaguoti į avarijas ir jas pašalinti, bet ir užkirsti joms kelią. Avarijų skaičius mažėja ir dėl intensyvios tinklų priežiūros: reguliaraus tinklų atnaujinimo ir modernizavimo“, – teigia Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius. Mažesnį avaringumą vandentiekio tinkle lemia ir išorinės aplinkybės: šiltesnės žiemos ar karantinas. Dalį avarijų šiltuoju metu sukelia intensyvios statybos, kurių šiemet dėl COVID-19 pandemijos buvo mažiau, pastebi „Vilniaus vandenų“ vadovas.

Norėdami įvertinti, kokią realią žalą dėl avarijų likvidavimo darbų patiria klientai, „Vilniaus vandenys“ avarijų vertinimui stebi ir fiksuoja vandens tiekimo nutraukimų vidutinės trukmės rodiklį (SAIDI), kuris parodo, kiek vidutiniškai laiko per ataskaitinį laikotarpį vandens tiekimas buvo nutrauktas vienam vartotojui. Per devynis šių metų mėnesius vidutinė nutrauktos paslaugos trukmė vienam klientui sumažėjo trečdaliu, nuo 18,13 iki 11,02 min. Lyginant su 2018 m., šis rodiklis sumažėjo beveik dvigubai. Tai rodo, kad bendrovė pastaraisiais metais avarijas likviduoja operatyviau.

Dažniausios avarijas vandentiekio tinkle lemiančios priežastys – vystytojų, rangovų neatsakingas požiūris, kai vykdant statybos darbus, nesilaikant saugaus atstumo nuo apsaugos zonų, pažeidžiami vamzdynai. Pastaruoju laikotarpiu tokių atvejų bendrovė fiksuoja daugiausiai – po kelis per mėnesį. Dar viena dažna avarijų priežastis – nusidėvėjusios infrastruktūros lemiami gedimai – vamzdynų korozija, pasenusi armatūra, vamzdyno lūžiai dėl grunto svyravimų. Šios avarijų priežastys eliminuojamos bendrovei nuosekliai didinant investicijas į eksploatuojamų tinklų atnaujinimą bei modernizavimą.

Siekdami laiku pastebėti eksploatuojamų įrenginių gedimus ar avarijas „Vilniaus vandenys“ naudoja priežiūros kontrolės ir duomenų gavimo programą SCADA (Supervisory control and data acquisition). Programa surenka apie 12,5 tūkst. signalų, kurie identifikuoja technologinius stebėjimo ir valdymo parametrus: siurblių būsenas, darbo režimus, elektroninius parametrus, slėgius, debitus, rezervuarų lygius ir t. t. Iš viso stebimų objektų sąraše: 37 vandenvietės, kuriose yra 326 gręžiniai, 157 vandentiekio siurblinės ir 217 nuotekų siurblinių.

Bendrovė pirmoji regione diegia ir vieningą išmanųjį vandentiekio tinklą. Anot įmonės vadovo, šis sprendimas ne tik supaprastins skaitiklių rodmenų nurašymą, tačiau padės greičiau pastebėti ir likviduoti avarijas, nes galima operatyviai fiksuoti staigiai padidėjusį vandens suvartojimą, sumažinti vandens nuostolius, atsakingiau naudoti gamtos išteklius. Šiuo metu išmaniojo vandentiekio projektas jau įsibėgėjęs ir į tinklą prijungta daugiau nei 3 500 įvadinių ir šuliniuose esančių skaitiklių, kuriuose sumontuoti išmanūs partnerių valdikliai, į valdymo centrą kasdien automatiškai perduodantys skaitiklių rodmenis. 

Daugiausiai pranešimų apie avarijas „Vilniaus vandenys“ gauna tiesiogiai iš klientų, jiems skambinant į Operatyvinio valdymo skyriaus dispečerinę. Pernai iš klientų gauti 19 843 pranešimai, kurie sudarė 43 proc. visų gaunamų pranešimų. Kiti pranešimai buvo gauti iš savivaldybės įmonių ir būstų administratorių (29 proc.), pačios bendrovės pastebėti ir nustatyti gedimai bei avarijos sudarė 28 proc. visų pranešimų.

Gavus pranešimą apie avariją ar pastebėjus ją kontrolės ir duomenų gavimo programoje, nustatomas avarijos ar gedimo mastas, vieta, pobūdis, galimi padariniai, suplanuojami būtini darbai. Pagal atliktą pradinę analizę į įvykio vietą operatyvinė brigada siunčiama su reikiama įranga, esant poreikiui iškviečiamos ir kitos tarnybos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt