Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Lina Koriznienė. Sauliaus Žiūros nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Vilniaus savivaldybės administracijos vadovo pareigose Povilą Poderskį trečiadienį pakeitė Lina Koriznienė. 36 savivaldybės tarybos nariai trečiadienį slaptu balsavimu vienbalsiai pritarė L. Koriznienės skyrimui į administracijos direktores, prieš tai bendru sutarimu atleidusi buvusį administracijos direktorių jo paties prašymų. P. Poderskis pareigas palieka pereidamas į privatų sektorių – IT paslaugų įmonę „Tesonet“.
L. Koriznienė pastaruoju metu vadovavo Vilniaus savivaldybės Personalo departamentui, įvairias pareigas administracijoje ji ėjo 16 metų.
Ji sakė sieksianti užtikrinti „nuolatinę komunikaciją su gyventojais“ informuojant apie sprendimus, viešinant projektus, taip pat daug dėmesio skirsianti Vilniaus strateginio plano rengimui, miegamųjų rajonų transformacijai, tikisi, kad bus patvirtintas miesto bendrasis planas, atgaivinta pietinė sostinės dalis.
Be kitų tikslų, ji žada siekti intensyvesnio darbo su centrine valdžia, savivaldybės įmonių skaidrumo ir efektyvumo. Vienu svarbiausių darbų ji įvardijo COVID-19 situacijos valdymą.
„Turime testuoti, rengtis masinei vakcinacijai, skiepysime ne tik poliklinikose, bet rengiame ir vakcinacijų vietas. Esame ne kartą kalbėję apie moksleivių grąžinimą į mokyklas, ne tiek fiziškai, bet padedant jiems integruotis (...), taip pat svarbu apsirūpinti būtiniausiomis priemonėmis, nes nežinia, kada pandemija vėl gali smogti“, – sakė ji.
P. Poderskis savo „dviem nesėkmėmis“ įvardijo nacionalinio stadiono ir Lazdynų baseino projektus, kurių nepavyko įgyvendinti dėl politinių nesutarimų ir teisminių ginčų, o baseino atveju – ir rangovo bankroto.
P. Poderskio vertinimu, jo vadovavimo administracijai metu pavyko pakeisti savivaldybės darbo kultūrą, įvykdyta per 360 įvairių nekilnojamojo turto projektų, tarp jų – Gabijos, Balsių, Vilnies mokyklų pastatai, Vilniaus licėjaus rekonstrukcija, dviračių takų infrastruktūra, sutvarkyta įmonių valdysena, o savivaldybės pajamos augo.
„Tikrai, labai aišku, kad Vilniui dar pinigų yra per mažai. Nepaisant visų pastangų, tiek Vilnius, tiek kiti miestai kenčia nuo to, kad labai daug projektų priklauso nuo centrinės valdžios malonės ir tai labai matėsi per praėjusią Seimo kadenciją“, – sakė P. Poderskis.
P. Poderskį be kolegų pagyrų palydėjo ir opozicijos kritika. Buvęs meras Artūras Zuokas priminė direktoriui Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) atliekamą tyrimą dėl plaučių ventiliavimo aparatų pirkimo, kai pagal sudarytą sandorį su įmone „Andrikus“ Vilniaus miesto savivaldybės administracija bendrovei sumokėjo 100 proc. avansą, tačiau aparatai sutartyje numatytais terminais pirkėjui nepristatyti.
P. Poderskis pernai šiame tyrime buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.
„Pamoka čia turbūt būtų, kad nereikėtų to kartoti kitą kartą, bet iš kitos pusės, situacija galėjo klostytis įvairiai: jei tų 10-ies aparatų būtų pritrūkę pacientų gydymui nuo COVID-19, turėtumėme jau kitokį pasišnekėjimą (...). Pradėtas tyrimas, pusė pinigų grąžinti, likusi pusė – užšaldyti. Kai teismai baigs suktis, pinigus Vilniaus savivaldybė atgaus “, – sakė jis.
BNS