Vilniaus savivaldybė turėtų pati skelbti konkursą dėl A. Smetonos paminklo

Buvusios Vyriausybės surengtas konkursas pastatyti paminklą buvusiam prezidentui Antanui Smetonai paminklą Vilniuje yra atsidūręs aklavietėje, todėl sostinės savivaldybė turėtų perimti ir pati organizuoti paminklo statybą, sako kultūros viceministras.

„Skaitant rezoliuciją ir suprantant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos išreikštą valią, kad konkursą laimėjęs projektas jiems nepriimtinas, ir tai, kad jie prašo organizuoti naują konkursą ir prašo įtraukti į naujos konkurso komisijos sudėtį jų atstovus, rodo jų poziciją. Niekas per prievartą to paminklo neįgyvendins ir nepastatys“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Rimantas Mikaitis.

„Įsivaizduokite, jeigu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos tokia pozicija, tai niekas nederins jokio leidimo, jokio veiksmo Vilniaus miesto savivaldybėje. Tai iš esmės yra aklavietė“, – tvirtino jis.

Anot kultūros viceministro, tokioje situacijoje logiškiausia, kad sostinės savivaldybė turėtų pati organizuoti naują konkursą, sudaryti sąlygas, pati parinktų komisiją ir priimtų sprendimus, kurie juos tenkintų.

„Toks kelias turbūt logiškiausias ir sklandžiausias“, – sakė jis.

Į Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio klausimą, kas tokiu atveju turėtų finansuoti paminklo statybą, R. Mikaitis tiesiai neatsakė. Jis pabrėžė, kad dabar numatyta tikslinė dotacija – 250 tūkst. eurų – yra skirta įgyvendinti jau įvykusio konkurso laimėtojų projektą. Kadangi jis nebus įgyvendintas, lėšos grįš į biudžetą.

Kultūros viceministras pabrėžė, kad savivaldybė atsisako įgyvendinti konkursą laimėjusio parinkto paminklo A. Smetonai projektą.

Jis informavo, jog šio paminklo konkursui organizuoti jau išleista 30 tūkst. eurų.

Vilniaus miesto vicemeras Tomas Gulbinas savo ruožtu teigė, kad paminklas A. Smetonai reikalingas, tačiau miestas pageidauja dalyvauti visuose jo parinkimo, statymo etapuose.

Vicemero teigimu, savivaldybės atstovai dalyvavo tik parenkant vietą paminklui.

Praėjusią savaitę sostinės savivaldybės taryba priėmė rezoliuciją, kuria prašoma Vyriausybės stabdyti pernai įvykusio konkurso rezultatų įgyvendinimą, nes jos atstovai nebuvo įtraukti į Kultūros ministerijos organizuoto projekto konkurso komisijos sudėtį, o projektams pateikti skirta per mažai laiko.

Be to, taryba įsipareigojo per du mėnesius apsvarstyti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl alternatyvių vietų paminklui prezidentui Antanui Smetonai pastatyti. 

Dar buvusios Vyriausybės skelbtą konkursą pernai spalį laimėjo projektas „622522“. Jo autoriai Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė siūlo erdvėje Gedimino prospekte, šalia Vyriausybės pastatyti knygos atvartą arba atvirlaiškį su šio tarpukario prezidento portretu vaizduojančią skulptūrą.

Paminklą A. Smetonai planuojama pastatyti Vilniuje prie Gedimino prospekte 13-uoju numeriu pažymėto pastato, kitapus Vinco Kudirkos aikštės.

Šioje vietoje 1918-aisiais stovėjusiame, iki šių dienų neišlikusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybės Taryba, jos pirmininko pareigas ėjo A. Smetona, taip pat veikė Lietuvos valstybės pirmieji Ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus.

Čia pradėtas leisti ir nepriklausomos Lietuvos pagrindinių valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda A. Smetoną yra pavadinęs Lietuvos valstybingumo simboliu.

BNS