Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA
„Pagrindinis objektas (nacionalinis stadionas – ELTA) yra nuėjęs į koncesijos sutartį. O susisiekimo projektas, planuojamas savivaldybės lėšomis, (...) yra baigiamojoje stadijoje, tai yra tas vadinamasis miesto infrastruktūros, susisiekimo mazgas. Jis yra šiuo metu, jeigu neklystu, ekspertuojamas, techninis projektas yra parengtas“, – Seimo Audito komitete trečiadienį pristatydama Vilniaus miesto Integruotos teritorijos vystymo programos rezultatus teigė L. Melianienė.
Kaip balandžio pabaigoje skelbė sostinės savivaldybė, tarybai teikiama naujoji Daugiafunkcio komplekso projekto korekcija nuo vasario mėnesį savivaldybės patvirtinto projekto vertę sumažins nuo 157,25 mln. iki 157,23 mln. eurų. Anot mero Valdo Benkunsko, numatytas biudžeto lėšų poreikis bus 25 tūkst. eurų mažesnis nei iki korekcijų.
Praėjusią savaitę Vilniaus tarybos opozicijos lyderis Artūras Zuokas Eltai kritikavo šias sostinės tarybai teikiamas daugiafunkcio komplekso korekcijas. Politiko teigimu, sutaupyti galima būtų ne 25 tūkst., o apie 2 mln. eurų, jeigu rangos konkursai skirtingiems Daugiafunkcio komplekse numatytiems objektams statyti būtų skelbiami atskirai.
„Nacionalinio stadiono projektas yra kompleksinis projektas, todėl jis buvo įtrauktas į Integruotų teritorijų vystymo programą. Buvo įvykę pokyčiai, taip, ir buvo atsisakyta Europos Sąjungos lėšų. Iš tikrųjų buvo Vyriausybės priimtas sprendimas neskirti ES lėšų, kadangi mes pagal projekto grafikus tiesiog nebūtume spėję į įgyvendinimo laikotarpį. Todėl nueita koncesijos keliu“, – prieš miesto tarybos posėdį komentavo L. Melianienė.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) savo išvadose nurodė, jog Nacionalinio stadiono koncesinės sutarties projekto pakeitimuose trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl Vilniaus savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rizikuoja permokėti. Taip pat, anot institucijos išvados, nėra aišku, kodėl kainų padidėjimo rizika nėra dalijamasi tarp visų šalių, o atsakomybė visiškai perkeliama savivaldybei ir ministerijai.
Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.
„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos.
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
Prieš statybų atnaujinimą savivaldybei dar reikės sulaukti teigiamų Europos Komisijos išvadų.