Vilniaus miesto savivaldybė ir VŠT gali būti įtraukti į įtartiną pinigų plovimo schemą

Su Prancūzijos energetikos kompanija „Veolia“ tarptautiniame arbitraže besibylinėjanti Vilniaus miesto savivaldybė ir jos įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) gali būti įtraukti į sudėtingą finansinės inžinerijos schemą, turinčią pinigų plovimo ir įtartinių finansinių operacijų požymių.

Gali būti, kad sutartį su savivaldybės administracija ir VŠT pasirašiusi Lietuvos advokatų kontora tinkamai neįvykdė įstatyme įtvirtintų įpareigojimų, kuriais siekiama užkirsti kelią su pinigų plovimu susijusioms veikloms.

Įtariama, kad Vilniaus valdžios bylinėjimuisi su Prancūzijos investuotojais tarptautiniame arbitraže finansuoti pasirinkta finansavimo schema sudaro galimybę paslėpti tikruosius naudos gavėjus bei pinigų kilmę.

Tokia schema gali sudaryti prielaidas kreditą teikiančio fondo veikloje dalyvauti politiškai pažeidžiamiems su savivaldybe ir VŠT susijusiems asmenims, tokiu būdu kaip sėkmės mokestį įgyjant teisę į didelės vertės savivaldybės ir VŠT lėšas.

Finansinių nusikaltimų ir tyrimo tarnyba (FNTT) portalui Alfa.lt patvirtino, kad informacija apie galimą pinigų plovimo schemą ir kitus galimai nusikalstamus veiksmus finansuojant sostinės valdžios bylinėjimąsi arbitraže FNTT yra žinoma ir šiuo metu analizuojama.

Lietuvos advokatūra, pirminiu vertinimu, įstatymo pažeidimo neįžvelgia ir informaciją apie galimą pinigų plovimą ir įtartinus finansinius sandorius sieja su Vilniaus savivaldybės tarybos narių skirtingomis pozicijomis dėl vykdomų teisinių procesų.

Bylinėjimosi su „Veolia“ procese Vilniaus valdžiai ir VŠT atstovaujanti advokatų kontora „TGS Baltic“ daugiau informacijos apie paslaptingą fondą nepateikė, tačiau užtikrino, jog turi griežtą vidinę pinigų plovimo prevencijos politiką, kurią visuomet taiko įstatymų nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio teigimu, jokių su fondu, finansuojančiu advokatų paslaugas, susijusių pažeidimų informacijos nėra.

Neaiški pinigų kilmė ir fondo tapatybė

Vilniaus valdžiai tarpautiniame arbitraže bylinėjantis su Prancūzijos energetikos bendrove „Veolia“ dėl investicijų į šilumos ūkį, dalį teisinių išlaidų finansuos Liuksemburge 2018 m. lapkritį įsteigtas rizikos kapitalo fondas „Profile Investment“.

Tai numato advokatų kontoros „TGS Baltic“ (TGS), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) ir rizikos kapitalo fondo „Profile Investment“ (PI) 2019 m. vasario 26 d. pasirašytas finansavimo susitarimas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius P. Poderskis yra viešai patvirtinęs, kad PI finansuos iki 5 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų, o jo sėkmės mokestis priklausys nuo priteistos sumos.

P. Poderskio nurodyta maksimali suma, į kurią gali pretenduoti PI, yra 21,5 mln. eurų.

Pasirašytas finansavimo susitarimas „Bespoke funding agreement“ (Finansavimo susitarimas) numato, kad savivaldybė ir VŠT už TGS suteiktas teisines paslaugas atsiskaitys naudojantis PI suteiktu kredito limitu.

Šią Finansavimo sutartį išanalizavę teisininkai įtaria, kad joje nurodomas rizikos kapitalo fondas PI gali būti priedangos fondas, skirtas paslėpti tikrąją kredito linijos kilmę.

Alfa.lt šaltinių duomenimis, pagal Finansavimo susitarimą lėšas bylinėjimosi procese teiksiantis PI atstovauja kitam fondui – IC2 FUND, SICAV-FIS (Fondas). T.y. PI galimai yra šio Fondo, kuris iš tikrųjų skiria finansavimą bylinėjimosi procese, valdytojas (direktorius).

Vadovaujantis Finansavimo susitarimu, pirminis Fondo suteikto kredito limitas – 5 000 000 Eur. Fondo lėšos – skirtos atsiskaityti už TGS suteiktas paslaugas.

Vadovaujantis Finansavimo susitarimo nuostatomis, Fondui yra suteikta teisė gauti sėkmės mokestį tuo atveju, jeigu savivaldybė ir VŠT, atstovaujami TGS, pasieks Finansavimo susitarime numatytą rezultatą teisminiuose ginčuose.

Finansavimo susitarime numatytas minimalus sėkmės mokesčio dydis 5 000 000 Eur, jeigu Finansavimo susitarimas bus įgyvendinamas ilgiau nei 18 mėnesių.

Teisininkų, vertinusių Finansavimo susitarimą, teigimu, šiame susitarime dalyvaujantis Fondas yra užsienyje įsteigtas finansų fondas, įsteigtas 2016 m. gegužės 24 d.

Paskutinė nurodoma subfondo įsteigimo data yra 2016 m. rugsėjo 30 d. Nuo šios dienos jokie papildomi subfondai nebuvo įsteigti, tai yra jokio papildomo kapitalo Fondui papildomai nebuvo suteikta.

Fondas nėra pateikęs jokios finansinės informacijos apie veiklos rezultatus nuo pat įsteigimo momento, nėra pateikta jokios informacijos apie Fondo lėšų kilmę ir pinigų šaltinius. Nėra pateikta jokia informacija apie Fondo valdytojus ir galutinius naudos gavėjus.

Viešai pateikta informacija, kad Fondas veikia skėčio principu (angl. „umbrella fund“), pasak teisininkų, leidžia manyti, kad tai realiai veiklos nevykdantis priedangos fondas, po kuriuo gali veikti daugybę savarankiškų subfondų (kolektyvinio finansavimo fondų), kurių kiekvienas gali veikti kaip atskiras finansinis fondas, tokiu būdu išlaikant visišką tokių subfondų ir valdomų lėšų anonimiškumą.

Panašu į pinigų plovimą ir įtartinas finansines operacijas

Neatsižvelgiant į tai, kad nėra ir neįmanoma gauti jokios informacijos apie Fondo struktūrą, lėšų kilmę, lėšų teisėtumą, teisininkų vertinimu, Finansavimo susitarimas gali atitikti keletą kitų FNTT patvirtintinų Galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąraše nurodytų įtartinų sandorių požymių:

– Už viešojo administravimo subjektui (savivaldybei) ir savivaldybės įmonei VŠT teikiamas paslaugas atsiskaito nežinomos struktūros, Lietuvoje jokios veiklos nevykdantis, anoniminiu pagrindu veikiantis užsienio vienetas, t. y. nei su Lietuvos jurisdikcija, nei su įprastine finansavimo veikla nesusijęs juridinis asmuo;

– Fondo teikiamas finansavimas viešojo administravimo subjektams neturi jokio aiškaus ekonominio pagrindo;

– Neįmanoma nustatyti fondo tikrųjų naudos gavėjų;

– Fondo suteiktas finansavimas neatitinka įprastinių rinkos sąlygų ir įprastinės praktikos, savivaldybei taikomų skolinimosi kriterijų ir reikalavimų;

– Vadovaujantis Finansavimo susitarimu, savivaldybei ir VŠT atsiranda pareiga pervesti sėkmės mokestį į valstybę, su kuria nė vienos iš sandorio šalių (išskyrus Fondą) nesieja jokie teisiniai, komerciniai ryšiai, profesinė veikla.

Savivaldybė, VŠT informacijos apie Fondo galutinius naudos gavėjus, finansinių lėšų kilmę, galimybes teikti Finansavimo susitarime nustatyto dydžio finansavimą, galimybes laikytis finansinių įsipareigojimų, Fondo atstovus, regis, taip pat neturi, su Fondu jokių verslo ryšių anksčiau nepalaikė.

Kitos patikimos informacijos, kuri leistų patikrinti, ar Finansavimo susitarime numatytos finansinės lėšos yra gautos iš teisėtų šaltinių, savivaldybė, regis, irgi neturi.  

Rizika įsitraukti į pavojingas finansines operacijas

Teisininkų nuomone, TGS, sudarydama susitarimą su Fondu ir žinodama apie tai, kad Fondas finansuos TGS teikiamas paslaugas savivaldybei ir VŠT, privalėjo visų pirma patikrinti Fondo tapatybę ir išsiaiškinti Fondo galutinius naudos gavėjus, valdymo struktūrą ir pinigų kilmę, tačiau nežinoma, ar tai buvo padaryta.

Tokiu būdu galimai buvo sukurtos prielaidos didelio masto įtartinai pinigų plovimo operacijai, o iš tokio finansavimo visa tenkanti komercinė ir finansinė rizika tenka viešiesiems subjektams, tai yra savivaldybei ir VŠT.

Teisės ekspertų nuomone, neaiškios struktūros darinio, kurio tikrieji naudos gavėjai ir finansavimo šaltiniai nėra žinomi, dalyvavimas didelės vertės finansavimo sandoryje galimai kelia riziką, kad Fondo veikloje gali dalyvauti ir su TGS, savivaldybe ar VŠT susiję asmenys, kiti Lietuvos jurisdikcijai priskirtini politiškai pažeidžiami asmenys, siekiant iš savivaldybės, VŠT gauti neleistinos finansinės naudos – prisidengiant Fondu ir jam mokėtinu sėkmės mokesčiu netiesiogiai per Fondą gauti atlygį nuo TGS suteiktų teisinių paslaugų vertės.

Teisininkų nuomone, tokia veikla galimai jau atitiktų Baudžiamojo kodekso aprašytą sukčiavimo apibrėžimą – tai yra pasinaudojant apgaule yra siekiama įgyti teisę į savivaldybės ir VŠT lėšas.

Advokatai: turime griežtą vidinę pinigų plovimo prevencijos politiką

Advokatų kontora „TGS Baltic“, atsakydama į portalo Alfa.lt pateiktus klausimus, atsiuntė komentarą, nurodydama, kad „citata pateikiama išskirtinai tik pilnam jos citavimui nuo pradžios iki pabaigos“.

Atsižvelgdami į tai, pateikiame neredaguotą „TGS Baltic“ komentarą: „Pirma, Jūsų siųstoje užklausoje nurodyta informacija, kuri, be kita ko, pateikiama kaip faktai, neatitinka tikrovės. Na, o nesigilinat į minėtas faktines klaidas, paaiškiname, kad užklausoje minimas Fondas yra juridinis asmuo, registruotas Liuksemburgo jurisdikcijoje bei joje veikiantis kaip reguliuojamas subjektas. Jūsų bendram supratimui, tai reiškia, kad Fondo veikla atitinka griežtus tiek ES, tiek ir Liuksemburgo pinigų plovimo (AML) bei kitus reikalavimus, kurių pilną sąrašą galima rasti atsakingo reguliatoriaus tinklapyje (aktyvioji nuoroda: https://www.cssf.lu/en/regulatory-framework/?content_theme=6962&entity_type=494). Galiausiai, advokatų kontora „TGS Baltic“ be abejonės taip pat turi griežtą vidinę AML prevencijos politiką, kurią visuomet taiko įstatymų nustatyta tvarka.“

Nors turėjo galimybę, minimų faktinių klaidų Alfa.lt advokatų kontorai pateiktoje informacijoje „GTS Baltic“ nenurodė.

P.Poderskis: apie jokius su Fondu susijusius pažeidimus informacijos nėra

„Kadangi Jūsų pateikiama informacija nėra tiksli, o vietomis – faktiškai klaidinga, neturime galimybės komentuoti Jūsų pateiktų teiginių“, – į Alfa.lt prašymą pakomentuoti portalo turimą informaciją atsakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius P. Poderskis.

Portalas taip pat prašė P. Poderskio patvirtinti ar paneigti, kad nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei VŠT neturi informacijos apie IC2 FUND, SICAV-FIS (Fondo), kurio valdytojas yra „Profile Investment“, galutinius naudos gavėjus, finansinių lėšų kilmę, galimybes teikti Finansavimo susitarime nustatyto dydžio finansavimą, galimybes laikytis finansinių įsipareigojimų.

Taip pat – kad neturi kitos patikimos informacijos, kuri leistų patikrinti, ar Finansavimo susitarime numatytos finansinės lėšos yra gautos iš teisėtų šaltinių.

„Informuojame, kad Fondas yra pagal Europos Sąjungos ir Liuksemburgo teisę reguliuojamas subjektas, prižiūrimas Liuksemburgo priežiūros institucijos Commission de Surveillance du Secteur Financier (CSSF) – Lietuvos banko atitikmens Liuksemburge, taigi atitinka įvairius reikalavimus, tarp kurių yra kliento identifikavimas ir jo tapatybės patikrinimas, tikrojo naudos gavėjo nustatymas bei protingų priemonių jo tapatybei patvirtinti panaudojimas. Apie jokius su šiuo Fondu susijusius pažeidimus informacijos nėra. Dėl papildomos informacijos, siūlytume kreiptis tiesiogiai į CSSF. Taip pat, paties Fondo atrankos procedūrą šios bylos finansavimui yra patikrinusios tiek Generalinė Prokuratūra, tiek LR Konkurencijos taryba. Pažeidimų neužfiksavo nei viena iš įvardintų institucijų“, – teigė P. Poderskis.

Administracijos direktorius atsisakė komentuoti teisininkų prielaidą, kad neaiškios struktūros darinio, kurio tikrieji naudos gavėjai ir finansavimo šaltiniai nėra žinomi, dalyvavimas didelės vertės finansavimo sandoryje kelia riziką, kad Fondo veikloje gali dalyvauti su TGS, savivaldybe ar VŠT susiję asmenys ar kiti politiškai pažeidžiami asmenys, siekiant iš savivaldybės, VŠT gauti neleistinos finansinės naudos.

FNTT: informacija tarnybai žinoma, ji analizuojama

FNTT portalui Alfa.lt patvirtino, kad informacija apie galimą pinigų plovimo schemą yra žinoma ir šiuo metu tiriama.

Alfa.lt prašė paaiškinti, ar, FNTT nuomone, TGS, sudarydama susitarimą su PI ir žinodama apie tai, kad PI finansuos TGS teikiamas paslaugas Vilniaus miesto savivaldybei ir VŠT, privalėjo patikrinti IC2 FUND, SICAV-FIS, – kurį valdo PI, – tapatybę ir išsiaiškinti Fondo galutinius naudos gavėjus, valdymo struktūrą ir pinigų kilmę. Taip pat ar, TGS, kaip įpareigotasis subjektas, vadovaudamasis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) nuostatomis, turėjo informuoti Lietuvos advokatūrą dėl galimai įtartinos Fondo veiklos aspektų.

Taip pat klausėme, ar FNTT, vadovaudamasi PPTFPĮ nuostatomis, tyrė ar planuoja tirti, ar Finansavimo susitarimo nuostatos atitinka FNTT patvirtintinų Galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąraše nurodytų įtartinų sandorių požymius.

Alfa.lt taip pat siekė išsiaiškinti, ar FNTT ar kitoms atsakingoms institucijoms kyla prievolė imtis PPTFPĮ nustatytų priemonių ir veiksmų, siekiant įvertinti, ar Finansavimo susitarime dalyvaujantys įpareigotieji subjektai tinkamai vykdė įsipareigojimus, siekiant užkirsti kelią galimoms su pinigų plovimu susijusioms veikloms, bei įvertinti, ar Finansavimo susitarimu nėra sukuriama galimybė paslepiant tikruosius naudos gavėjus ir pinigų kilmę, Fondo veikloje dalyvauti politiškai pažeidžiamiems su savivaldybe ir VŠT susijusiems asmenims, tokiu būdu kaip sėkmės mokestį įgyjant teisę į didelės vertės savivaldybės ir VŠT lėšas.

„Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ši informacija yra žinoma. Šiuo metu, remiantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, atliekama informacijos analizė“, – Alfa.lt raštu į pateiktus klausimus atsakė FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė.

Lietuvos advokatūra: pirminiu vertinimu, teikti pranešimo apie fondą nereikėjo

Portalas Alfa.lt kreipėsi ir į Lietuvos advokatūrą, prašydamas paaiškinti, ar Lietuvoje registruota advokatų kontora, nustačiusi, kad jos veiklą finansuoja fondas, kurio galutiniai naudos gavėjai, finansinių lėšų, naudojamų atsiskaitymui už teisines paslaugas šaltiniai, pinigų kilmė, nežinomi, turėjo apie tai informuoti Lietuvos advokatūrą.

Į tai Lietuvos advokatūros atstovė ryšiams su visuomene Ieva Paliliūnienė atsakė, kad pateiktas pranešimas ir su juo juo susijusi informacija yra tiriama ir tikrinama. 

I. Paliliūnienė kartu atkreipė dėmesį į PPTFPĮ teisinį reguliavimą ir į tai, kokia pareiga ir atsakomybė šioje srityje tenka advokatams bei Lietuvos advokatūrai.

„Vadovaujantis PPTFPĮ 3 straipsniu, 4 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos advokatūra yra atsakinga už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PPTF) prevenciją advokatų ir advokatų padėjėjų veikloje – tvirtina advokatams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri jų veiklą susijusią su PPTF prevencijos priemonių įgyvendinimu bei konsultuoja prevencijos priemonių įgyvendinimo klausimais. Pažymėtina, kad advokatai vykdo PPTF prevenciją tada, kai jie veikia turto arba bendrovių steigimo, pardavimo ar valdymo ir su jais susijusių sandorių srityje (PPTFPĮ 2 str. 10 d.)“, – teigiama Lietuvos advokatūros atsakyme.

Visgi advokatams, veikiantiems minėtose srityse, tais atvejais, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina ar atstovauja savo klientą teisme, Lietuvos advokatūros teigimu, netaikomas reikalavimas pranešti Lietuvos advokatūrai apie įtartiną sandorį ar piniginę operaciją.

Tai esą reiškia, kad advokatams pranešimo pareiga Lietuvos advokatūrai apie galimą pinigų plovimo ar teroristo finansavimo atvejį atsiranda tada, kai toks klientas nėra ginamas ar atstovaujamas, ir kai advokatas nustato, kad klientas atlieka ar ketina atlikti įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, kuri dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu.

„Šiame teisinio reguliavimo kontekste bei remiantis turimais preliminariais duomenimis, Lietuvos advokatūros vertinimu, aptariama situacija galimai nepatenka į PPTFPĮ taikymo sritį. Pirma, turimomis Lietuvos advokatūros žiniomis minėta advokatų kontora neveikia fondo vardu ir jo naudai, nepadeda sudaryti sandorių ar veikti minėtose PPTFPĮ 2 straipsnio 10 dalyje nurodytose srityse. Taip pat advokatų kontoros ir fondo nesieja dalykiniai teisinių paslaugų teikimo santykiai: fondas net nėra advokatų kontoros klientas. Manytina, kad dėl to advokatų kontorai neatsirado pareiga fondo atžvilgiu atlikti PPTFPĮ numatytus veiksmus (t. y. vertinti jo veiklą, aiškintis turimų lėšų šaltinį, nustatyti naudos gavėją ir kitas reikšmingas aplinkybes), įskaitant ir pranešimą Lietuvos advokatūrai“, – teigiama Lietuvos advokatūros atsakyme Alfa.lt.

Įžvelgia sąsajas su savivaldybės tarybos narių skirtingomis pozicijomis

Kokių veiksmų imtųsi Lietuvos advokatūra, jeigu paaiškėtų, kad Lietuvoje registruota advokatų kontora kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu nereikalavo dokumentų ir kitų duomenų, kuriais remiantis finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūra ir veiklos pobūdis, taip pat nesiėmė visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ar kas yra tikrasis naudos gavėjas?

„Jūsų nurodytos situacijos atveju, Lietuvos advokatūra paprašytų pateikti žodinius/rašytinius paaiškinimus susijusius su minėta situacija. Išnagrinėjus gautą informaciją, būtų priimamas sprendimas“, – teigiama Lietuvos advokatūros atsakyme.

Rašte nurodoma, kad praktikoje Lietuvos advokatūra gali pateikti rekomendacijas arba nurodymus, nustatant terminą pašalinti pažeidimus ar veiklos trūkumus, arba taikyti poveikio priemones.

Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas ar advokato padėjėjas gali būti (laikinai) išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų ar advokatų padėjėjų sąrašo arba panaikinamas sprendimas pripažinti asmenį advokatu.

„Šiuo metu Lietuvos advokatūros preliminarūs turimi duomenys leidžia manyti, kad advokatų kontora ir joje paslaugas teikiantys advokatai šio sandorio atžvilgiu nėra saistomi PPTF prevencijos teisinio reguliavimo reikalavimų“, – teigiama redakcijai atsiųstame rašte.

Lietuvos advokatūra atkreipė dėmesį į galimas Alfa.lt pateiktos informacijos sąsajas su savivaldybės tarybos narių skirtingomis pozicijomis dėl vykdomų teisinių procesų.

„Analogišką pranešimą apie galimą pinigų plovimo atvejį Lietuvos advokatūra jau yra gavusi iš Vilniaus savivaldybės tarybos nario“, – teigė advokatūros atstovė.  

Nenurodo galimo sėkmės mokesčio dydžio ir lubų

Tarptautinio Stokholmo arbitražo teismo procesas tarp „Vilniaus energija“, „Veolia Environnement S.A..“ ir AB Vilniaus šilumos tinklai bei Vilniaus miesto savivaldybės prasidėjo prieš kelerius metus, o numatoma pabaiga yra 2022 m.

Savivaldybė ir VŠT reikalauja iš „Veolia“ daugiau kaip 560 mln. eurų. VŠT preliminariais skaičiavimais, viso proceso kaina gali siekti 6–9 mln. eurų.

Šias išlaidas sudaro arbitražo mokesčiai, teisinės paslaugos, techninių ir finansinių ekspertų paslaugos bei papildomos išlaidos, tarp jų – vertimo.

Arbitražo bylai skirtame VŠT interneto svetainės specialiame puslapyje teigiama, kad pasirengimo etape sąnaudas pasidalijo savivaldybė ir VŠT, vėliau didžiąją dalį bylinėjimosi išlaidų dengs Liuksemburge registruotas fondas „Profile Investment“.

„Siekdama suvaldyti finansinę riziką ir sutaupyti miesto ir miesto valdomos įmonės pinigų, savivaldybė ir VŠT susitarė dirbti su finansuotoju fondu „Profile Investment“, kuris prisiimtų didžiąją finansinės rizikos dalį mainais už sėkmės mokestį. Tai yra įprastas būdas optimizuoti sąnaudas ir dalintis riziką sudėtingų tarptautinių teisinių ginčų atveju. Šis būdas naudojamas daugelyje tarptautinių arbitražo bylų tiek Europoje, tiek už jos ribų. Pagal finansavimo susitarimą, fondas dengia reikšmingą arbitražo išlaidų dalį. Pats fondas ginče nedalyvauja jokiu pavidalu – jis tiesiog apmoka arbitražo išlaidas“, – teigia VŠT.

Sėkmingos ginčo baigties atveju fondas esą gaus sėkmės mokestį, tačiau tik tuomet, jei kompensacija bus išieškota iš „Veolia“ ir „Vilniaus energijos“.

Koks sėkmės mokesčio galimas dydis, VŠT nenurodo. „Tikslių sėkmės mokesčio skaičiavimo formulių negalima atskleisti dėl sutartyje esančių konfidencialumo įsipareigojimų, tačiau atlyginimo dydis koreliuoja su priteista kompensacijos suma. Bet kokiu atveju, fondo atlyginimo dydis negali viršyti nustatytų lubų“, – teigia VŠT.

„Kiek fondas atgaus, jei procesas baigsis nesėkme? Nieko. Patirtas nuostolis bus vertinamas kaip nepasiteisinusi fondo investicijų rizika“, – teigia VŠT.

Sėkmės mokestis, pasak VŠT, būtų sumokamas tik tuomet, kai lėšos bus išieškotos iš „Veolia“ ir „Vilniaus energijos“. „Fondas gautų savo atlyginimą kaip tam tikrą šių išieškotų sumų dalį“, – teigia VŠT .

Privatų rizikos kapitalo fondą VŠT teigia pasirinkusi apklausos būdu. „Apsvarstyta 17 galimų fondų, kurie veikia pasaulinėje rinkoje ir turi didelę tokių bylų finansavimo patirtį. Pokalbiai buvo pradėti su 7 fondais, o pasiūlymus galiausiai pateikė du fondai, iš kurių vienas („Profile Investment“) pateikė geriausią pasiūlymą ir todėl buvo pasirinktas“, – teigia VŠT.

Pasak savivaldybės įmonės, PI yra Liuksemburge registruotas rizikos kapitalo fondas, finansuojantis tarptautinį bylinėjimąsi. Daugiau informacijos apie fondą svetainėje nepateikiama.

„Pagal finansavimo susitarimą, fondas dengia reikšmingą arbitražo išlaidų dalį. Pats fondas ginče nedalyvauja jokiu pavidalu – jis tiesiog apmoka arbitražo išlaidas“, – Alfa.lt sakė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, VŠT Komunikacijos vadovė.

Maksimalus rizikos fondo finansavimo dydis yra 5 mln. eurų, o maksimali Vilniaus miesto savivaldybės finansuojama dalis yra 1,4 mln. eurų.

„Sumos už teisines paslaugas avansu nėra mokamos. Sąskaitos yra pateikiamos tik už jau suteiktas teisines paslaugas“, – teigė VŠT komunikacijos vadovė.

VŠT teigia, kad fondas yra nešališkas ir nedalyvauja bylinėjimosi procese ir jo metu negauna atlygio. „Nešališko rizikos fondo atėjimas signalizuoja teisinių VŠT ir savivaldybės argumentų svarumą ir bylos nepriklausoybę nuo politinių procecų“, – teigia VŠT.

Šiuo metu Stokholmo artibražo byloje vyksta pasirengimo arbitražo posėdžiui stadija bei sprendžiami įvairūs susiję procesiniai ir procedūriniai klausimai.

Paskutinis posėdis buvo suplanuotas 2020 m. rugpjūčio mėn. Londone, tačiau dėl COVID-19 nulemtų aplinkybių, buvo perkeltas į 2021 m. rugpjūčio mėn. Sprendimą byloje tikimasi priimti 2022 m. gegužės mėn.

Vilniaus interesams šiame teisiniame ginče atstovauja Lietuvos advokatų kontora „TGS Baltic“ ir JAV advokatų kontora „Shearman&Sterling“. Pastaroji reitinguojama kaip viena iš 5 geriausių tarptautinio arbitražo kontorų pasaulyje.

VŠT advokatų kontorų pasirinkimą iš dalies lėmė tai, kad „Vilniaus energija“ ir „Veolia“ savo teisniais atstovais pasirinko vieną iš TOP50 tarptautinę advokatų kontorą „Sidley Austin LLP“, o parteriais Lietuvoje – advokatų kontorą „Cobalt“.

Nesutarimai tarp sostinės valdžios ir prancūzų investuotojų prasidėjo iškart po to, kai 20017 m. liepą baigė galioti 2004 m. pasirašyta elektros ir šilumos energijos ūkio nuomos sutartis tarp VŠT, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir bendrovės „Dalkia“ (dabar – „Veolia“).

Po 15 metų vėl perėmus Vilniaus šilumo ūkį, tarp savivaldybės ir buvusio nuomininko iš karto kilo ginčų, kas, kam ir kiek skolingas.

Nepavykus susitarti, 2017 m. sausį Stokholmo arbitražo teismas paskyrė nepriklausomą ekspertą įvertinti Vilniaus šilumos ūkio būklę, o tų pačių metų rugpjūčio mėn. šis eskpertas pateikė savo išvadą.

Šalys nesutarė dėl šio eksperto paskyrimo ir ginčas persikėlė į arbitražą.

2017 m. spalį „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ pateikė ieškinį prieš VŠT ir ir Vilniaus miesto savivaldybę Stokholmo arbitražo teisme.

2018 m. vasario mėn. VŠT ir Vilniaus miesto savivaldybė pateikė savo priešieškinius ir pareikalavo, kad „Veolia“ ir Vilniaus energija atlygintų maždaug 350 mln. eurų žalą, o 2019 m. spalio mėn. padidino savo reikalavimus iki 560 mln. eurų.

Prancūzų investuotojai nepriėmė Vilniaus miesto savivaldybės pretenzijų ir siekia pripažinimo, kad grąžino Vilniaus centrinio šildymo ūkį, kaip numatyta nuomos sutarties sąlygose, bei reikalauja sumokėti už šiame ūkyje sumontuotą turtą, kuris, „Veolia“ teigimu, priklauso jai. Bendra „Veolia“ reikalaujama suma yra apie 22 mln. eurų.

„Veolia“ klausimą Vilniuje kėlė Prancūzijos prezidentas

Rugsėjo mėn. Lietuvoje su oficialiu vizitu viešėjęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kėlė klausimą dėl „Veolia“ investicijų, dėl kurių šalys ginčijasi tarptautiniuose ir Lietuvos teismuose.

„Šitas klausimas buvo, trumpai apie jį užsiminta, bet kadangi šiuo metu klausimas yra teisminio ginčo stadijoje, mes tikrai negalėjome plačiau jo komentuoti, kadangi tokiu būdu galėtume pakenkti pačiam teismo procesui“, – žurnalistams sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Alfa.lt