Vilniaus kogeneracinę jėgainę stačiusios įmonės varomos į bankrotą

Vilnius

Vilniaus kogeneracinė jėgainė ©Alfa.lt

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

155389

„Ignitis grupei“ priklausančioje įmonėje Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ), statančią elektrinę Vilniuje, susiklostė sudėtinga situacija – daug darbų atlikusios bendrovės laukia jų apmokėjimo nuo vasaros pradžios, darbai biokuro bloke sustojo rugsėjo pradžioje.

Rangos darbus Vilniaus kogeneracinės jėgainės kuro bloke atlikusios, bet atsiskaitymo nesulaukiančios bendrovės tvirtina, kad dabartinėmis aplinkybėmis neturi galimybių tęsti jėgainės statybų. Šešios Lietuvos statybų įmonės pasirašė memorandumą, kad bendromis jėgomis sieks apmokėjimo už jau atliktus darbus.

Gavus „Ignitis grupės“ apmokėjimo garantijas, memorandumą pasirašiusios bendrovės yra pasiruošusios atnaujinti darbus ir dėti pastangas, kad atsilikimas nuo numatytų darbų pabaigos būtų įveiktas kuo greičiau.

Tačiau darbus atlikusių ir apmokėjimo už juos negaunančių įmonių atstovai teigia, kad projektą įgyvendinti valstybinės bendrovės „Ignitis grupės“ įmonė atsisako bendradarbiauti ir net nesikalba su statybininkais.

Statybvietėje dirbantys subrangovai perspėja, kad dėl susidariusios sudėtingos situacijos statybų aikštelėje ne tik gali būti atidėta kogeneracinės jėgainės veiklos pradžia. Vilniuje statomą vieną moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje, planavusią veiklą pradėti šių metų pabaigoje, galbūt teks išardyti ir statyti iš naujo.

Statybininkų teigimu, jiems atsisakius tęsti darbus, objekto konstrukcijos nebus parengtos peržiemoti ir gali sutrūkinėti nuo šalčio.

Memorandumą pasirašiusių įmonių atstovas Alfa.lt teigė, kad valstybinės svarbos objektui iškilo rimta grėsmė. Dėl susidariusios situacijos rangovai kaltina „Ignits grupės“ vadovybę, kuri statybininkų sąskaita neva siekia nesąžiningai pasipelnyti.

„Ignitis grupės“ įmonės, statančios kogeneracinę jėgainę Vilniuje, skola rangovams gali siekti 15–16 mln. eurų. Savo lėšomis jėgainės statybas finansavusios įmonės teigia, kad, neradus sprendimo, jų laukia bankrotas.

„Ignitis grupė“ redakcijai atsiųstame atsakyme teigia, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė su „Rafako“ yra visiškai atsiskaičiusi sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais, todėl Lietuvos statybų įmonėms skolinga yra būtent „Rafako“. O pastaroji esą pagal restruktūrizacijos numatomą planą siūlo kreditoriams sugrąžinti apie 60 proc. įsiskolinimų per keletą metų, taip pat dar 20 proc. skolų padengti „Rafako“ akcijomis.

„Rafako“ restruktūrizacijos procesas turėtų būti baigtas iki 2021 m. sausio 7 d., tada ir turėtų paaiškėti, kaip bus atsiskaityta su Lietuvos statybų įmonėmis, dirbusiomis „Rafako“ subrangovais.“

Atsisako tęsti darbus, kol nebus sumokėta

„Ignitis grupės“ įmonei Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) spalio 6 d. skubiai nutraukus sutartį su projekto generaline rangove „Rafako“ iš Lenkijos, vien memorandumą pasirašiusioms Lietuvos įmonėms iš viso liko nesumokėta beveik 11 mln. eurų. Skolos svyruoja nuo 500 tūkst. iki 5 mln. eurų. Negalutiniais duomenimis, visos „Rafako“ skolos Lietuvos statybininkams siekia apie 15 mln eurų.

„Norime tęsti darbus jėgainėje, tačiau nebeturime tokios galimybės, kol neatsiskaityta už mūsų darbą. Dalis rangovų jau šiandien nebeturi apyvartinių lėšų, kitoms kyla bankroto grėsmė. Kelis kartus kreipėmės į VKJ, tačiau kol kas tai nedavė jokių realių rezultatų. Neturime kito pasirinkimo – bendromis jėgomis ieškosime išeities iš susidariusios situacijos“, – teigė įmonės „Tilsta“ vadovas Gediminas Gribulis, atstovaujantis susivienijusiems rangovams.

„Tilsta“ kaip ir kitas įmones darbams jėgainėje pasamdė „Rafako“, turėjęs sutartį su VKJ. Lenkų bendrovė, G. Gribulio teigimu, 80–90 proc. darbų kogeneracinėje jėgainėje atlikti samdė Lietuvos įmones.

„Mūsų įmonė ten dirbo 2,5 metų – nuo pat pradžių. Atlikome žemės darbus, įkalėme polius, pylėme pamatus, pagrindinės gelžbetonio konstrukcijos – mūsų. Iš viso pagal sutartį atlikome apie 99 proc. darbų, tačiau balandžio mėn. pabaigoje buvome priversti sustoti, nes susidarė didžiuliai įsiskolinimai – daugiau kaip 4 mln. eurų. Kadangi į produktą, koks šiuo metu yra sukurtas, investavome pakankamai daug įmonės lėšų, visą laiką diskutavome su VKJ. Žodžiu su jais pavyko susitarti, kad skolos šiek tiek sumažėtų. Dabar turime užbaigti darbus, bet to daryti nebegalime, nes skola vis dar didžiulė. „Tilstai“ užsakovai skolingi daugiau negu 1,3 mln. eurų“, – pasakojo G. Gribulis.

„Tilstos“ vadovo teigimu, VKJ situaciją dėl įsiskolinimų Lietuvos įmonėms, dirbančioms Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, žinojo nuo 2019 m. „Ignitis grupės“ įmonė žodžiu tarpininkaudavo 2020 m. „Situaciją jie šiek tiek bandydavo gelbėti ir negaudamos pinigų už atliktus darbus Lietuvos įmonės visą laiką dirbo. Statybos niekada nestojo. Visi lietuviški subrangovai tęsė darbus, nes VKJ atstovai žodžiu tikino, kad ieškos sprendimo būdų, kad atsiskaitys, ir ragino toliau dirbti. Iš tikrųjų – negalima neigti – pirmą šių metų pusmetį jautėme geranoriškumą, mūsų įmonei irgi pavyko sumažinti skolą. Bet pastaruoju metu jie (VKJ vadovai – red.) visiškai atsiriboja ir nepadeda spręsti iškilusių atsiskaitymo už atliktus darbus problemų“, – teigė G. Gribulis.

Pasak jo, subrangovai kreipėsi į „Ignitis grupės“ bendrovę ir raštu, ir žodžiu, problemą bando spręsti „Rafako“, tačiau be rezultatų.

Pasekmės – tragiškos: iškilo turto sunaikinimo grėsmė

G. Gribulis atkreipė dėmesį, kad, projektui sustojus, būtų padaryta didžiulė žala. „Šiandien pastatai nėra apsaugoti nuo žiemos, nuo šalnų. Dalis atvežtos įrangos irgi nėra apsaugota nuo šalčio. Pastatai iki galo neužsandarinti. Yra reali turto sunaikinimo grėsmė. Iš visa ši situacija ir grėsmių valdymas priklauso grynai nuo įmonės Vilniaus kogeneracinės jėgainė sprendimų“, – tikino G. Gribulis.

Susivienijusių rangovų atstovas neatmeta galimybės, kad „reikės viską išmontuoti ir pirkti iš naujo“.

„VKJ atstovai tiek prieš savaitę Seime, tiek VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas prieš mėnesį yra pareiškęs, kad VKJ yra „Rafako“ sumokėjusi gerokai mažiau pinigų, negu yra padaryta darbų“, – priminė G. Gribulis. 

Alfa.lt duomenimis, „Ignitis grupės“ Šilumos ir elektros sprendimų departamento vadovas Nerijus Rasburskis Seime teigė, kad „Ignitis grupė“ Lenkijos įmonei yra sumokėjusi mažiau, nei ji atliko darbų. „Rafako“, pasak jo, yra atlikusi apie 80 proc. numatytų darbų. „Mes esame daug mažiau sumokėję, nei yra atlikta darbų“, – teigė N. Rasburskis.

G. Gribulis paaiškino, kad tokia padėtis susidarė dėl to, kad Lietuvos įmonės iš savų lėšų finansavo valstybinės reikšmės projektą ir iki šiol negauna teisėto atlygio.

„Mes atlikome gerokai daugiau negu N. Rasburskio minimi 80 proc. darbų. Įgyvendinimo procentas yra gerokai didesnis. Turėdami sutartį su generaliu rangovu, taikėme šiek tiek kitokią (negu VKJ – red.) kainodarą. Mes statydavome ir už atliktus darbus generalinis rangovas turėdavo atsiskaityti. O VKJ atsiskaitydavo gerokai mažiau. Todėl lietuviškos kompanijos yra įdėjusios nuosavas lėšas ir sukūrusios pridėtinę vertę valstybei. Bet už tai negauna jokio atlygio. Taigi, jie (VKJ – red.) viešai deklaruoja, kad sutaupė, tačiau nutyli, kad pavogė pinigus iš mūsų“, – kalbėjo G. Gribulis.

Jis paaiškino schemą, pagal kurią būdavo atsiskaitoma su rangovais ir subrangovais: Lietuvos įmonėms, kurias samdė lenkai, už darbus mokėjo „Rafako“, o pastarajai – VKJ.

„Ignitis“ įmonė nesumokėdavo lenkams visos sumos už atliktus darbus. Todėl VKJ dabar viešai ir sako, kad darbų padaryta daugiau, negu už juos sumokėta. Šį skirtumą dengdavo lieuviškos kompanijos. Mes esame sumokėję ir mokesčius, ir algas, ir socialinio draudimo įmokas, ir atsiskaitę su medžiagų tiekėjais, ir dabar piniginis srautas yra sutrikęs. Nes mes esame padarę daugiau darbų ir už tai negavę atlygio, ir už tai yra nesumokėjusi Vilniaus kogneracinė jėgainė“, – pabrėžė G. Gribulis.

Pasak jo, VKJ nesumokėta (sutaupyta) suma siekia 15–16 mln. eurų. Šių milijonų esą nesumoka ne lenkai, o „Ignitis grupės“ įmonė, statanti Vilniaus kogeneracinę jėgainę.

Neadekvatus biržoje listinguojamos bendrovės elgesys?

Vis dėlto Lietuvos subrangovai tikisi atgauti teisėtai išleistas lėšas už sukurtą produktą.

„Biržoje listinguojama bendrovė „Ignitis grupė“, mano asmeniniu manymu, turėtų vadovautis sąžiningo verslo principais. Jiems keliami aukštesni kriterijai negu eilinei įmonei. Tai valstybinė bendrovė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama Vilniaus ir Londono akcijų biržose. Ir tokiais veiksmais (kitų lėšomis) ji susikuria produktą. Aš čia netgi įžvelgiu piktnaudžiavimą“, – prisipažino G. Gribulis.

Vyriausybė 2016 m. Vilniaus kogeneracinę jėgainę yra pripažinusi valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu.

Vien šis faktas, G. Gribulio nuomone, suponuoja, kad tokio objekto įgyvendinimo terminai neturėtų būti nuolat atidėliojami.

Iš pradžių jėgainę planuota paleisti 2019 m., vėliau – 2020 m. paskutinį ketvirtį, dabar terminas oficialiai nukeliamas į 2021 m. pabaigą, o neoficialiai kalbama, kad jėgainė galėtų pradėti veikti tik po kelerių metų.

„Jėgainės paleidimo pradžia yra svarbi tiek vilniečiams, tiek visai Lietuvai. Juk jėgainę paleidus, naudą gaus visi“, – atkreipė dėmesį G. Gribulis.

Skelbiama, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė per metus pagamins apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio. VKJ naudinga energija namams ir pramonei turėtų kasmet paversti 160 tūkst. tonų atliekų, kurios kitu atveju patektų į sąvartynus ir terštų aplinką. VKJ numato deginti nepavojingas po rūšiavimo likusias ir perdirbti netinkamas komunalines atliekas.

„Taigi, žala bus padaryta ne tik dėl to, kad sustos statybos ir dalį darbų reikės atlikti iš naujo. Laukiamos naudos negaus ir Lietuvos valstybė. Todėl VKJ veiksmus galima vertinti kaip neatsakingą ar net kaip tam tikrą piktnaudžiavimą“, – kalbėjo G. Gribulis.

Savo interesus gins teisinėmis priemonėmis

Memorandumą pasirašiusios įmonės vis dar viliasi, kad pavyks taikiai susitarti su VKJ, mat atsiskaitymams su kogeneracinės jėgainės rangovais numatytų lėšų šios valstybinės įmonės sąskaitoje yra. Rangovų teigimu, sutartį su „Rafako“ nutraukusi VKJ iš Lenkijos kompanijos jau perėmė 15 mln. eurų dydžio sutarties įvykdymo garantinį fondą.

Vis dėlto nesulaukę atsiskaitymo, memorandumą pasirašę rangovai teigia neturėsiantys kito kelio, tik kaip pradėti savo interesų gynybą teisinėmis priemonėmis. Tačiau, atvėrus teismų duris, ilgam būtų įšaldytos ne tik rangovų lėšos, bet ir pats jėgainės statybų procesas.

„Manome, kad nei tokia statybų eiga, nei Lietuvos rangovų bankrotai nepriimtini ir „Ignitis grupei“, kuri yra listinguojama Vilniaus ir Londono biržose. Todėl tikime, kad teismo slenksčio nereikės peržengti“, – sakė G. Gribulis.

Memorandumą pasirašė 6 projektavimo, statybos, betonavimo, energijos gamybos įrenginių bendrovės: „Tilsta“, „Montuotojas“, „Axis Tech“, „Kaefer“, „Ulava“ ir „Elektrėnų energetikos remontas“.

Išeitis yra, tačiau ja nesinaudojama, įmonės stumiamos į bankrotą

G. Gribulio nuomone, VKJ buvo naudinga nutraukti sutartį su „Rafako“, nes „Ignitis grupės“ įmonė gavo beveik pastatytą jėgainę, už kurią sumokėjo mažiau pinigų.

„Jie dar pasiėmė iš lenkų įvykdymo garantiją ir gavo papildomai 15 mln. eurų. Eidami į konkursą lenkai pateikė banko garantiją, kad jeigu nepabaigs darbų, bankas kaip baudą sumokės 15 mln. eurų. Taigi, VKJ sutaupė tuo, kad mes pastatėme daugiau, negu mums už darbus sumokėjo. Taip jie dar gavo 15 mln. eurų iš banko. Tad jie lėšų turi pakankamai ir su pertekliumi nuskriausdami mus, lietuvių subrangovus, negaunančius teisėtai uždirbtų pinigų, kuriuos panaudojome betonui, metalui, armatūrai, darbo užmokesčiui ir kt.“, – sakė G. Gribulis. 

Jo nuomone, teisiškai įmanoma, kad VKJ dabar už atliktus darbus mokėtų ne „Rafako“, o tiesiogiai lietuviškiems subrangovams. Esą su tuo sutinka netgi patys lenkai.

Rangovai teigia žinantys apie „Rafako“ raštą, adresuotą VKJ, kuriuo Lietuvos valstybinei bendrovei siūloma perimti įsipareigojimus ir sutartis su Lietuvos rangovais. Tokią galimybę numato „Rafako“ ir lietuviškų subrangovų sutartys, kaip ir teisinė praktika bei Tarptautinė konsultuojančių inžinierių federacija (FIDIC). Rangovų nuomone, tai vienas iš būdų, kaip būtų galima apmokėti už Lietuvos įmonių atliktus darbus ir tęsti statybas.

Lietuvos įmonės su tokiu variantu sutiktų ir baigtų darbus pagal prisiimtus įsipareigojimus. Tai, jų nuomone, būtų geriausiausias ir greičiausias sprendimo būdas.

„O kadangi Lietuvos kompanijos, kurios nukentėjo nuo Vilniaus kogeneracinės jėgainės veiksmų, turi visas medžiagas ir sutartis iki jėgainės paleidimo, gali darbus baigti. Tiesiog reikia VKJ perimti statytojo funkcijas, perimti mus kaip subrangovus, ir VKJ puikiausiai viską baigtų. Sprendimas yra, tačiau jie su mumis net nediskutuoja, jie tiesiog mus ignoruoja, nenori spręsti problemos“, – apgailestavo G. Gribulis.

Jis perspėjo, kad, nesumokėjus už darbus, kai kuriems subrangovams gresia bankrotas. „Supraskit, 15–16 mln. eurų yra beprotiški pingai įmonėms, kurios kiekvieną mėnesį moka atlyginimus, socialinį draudimą, mokesčius valstybei. Kertinis dalykas, kad mes kogeneracinei jėgainei pastatyti lėšų išleidome daugiau ir sukūrėme didesnį produktą, negu VKJ už tai atsiskaitė. Vadinasi, šį projektą finansavo lietuviškos įmonės“, – pabrėžė G. Gribulis.

„Ignitis grupė“: Lietuvos statybų įmonėms skolinga „Rafako“

„Igntis grupės“ atsiųstame komentare Alfa.lt teigiama, kad Lietuvos statybų įmonės, dirbusios Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, turėjo subrangos sutartis su Lenkijos bendrove „Rafako“.

„Norime pabrėžti, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė su „Rafako“ yra visiškai atsiskaičiusi sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais, todėl Lietuvos statybų įmonėms skolinga yra būtent „Rafako“, – pabrėžiama redakcijai atsiųstame bendrovės atsakyme. – Mūsų žiniomis, „Rafako“ pagal restruktūrizacijos numatomą planą siūlo kreditoriams sugrąžinti apie 60 proc. įsiskolinimų per keletą metų, taip pat dar 20 proc. skolų padengti „Rafako“ akcijomis. Tai reikštų, kad tik apie penktadalis skolos būtų tiesioginiai įmonių nuostoliai. „Rafako“ restruktūrizacijos procesas turėtų būti baigtas iki 2021 m. sausio 7 d., tada ir turėtų paaiškėti, kaip bus atsiskaityta su Lietuvos statybų įmonėmis, dirbusiomis „Rafako“ subrangovais.“

Valstybinė bendrovė teigia, kad sutarties su vienu iš rangovų – biokuro įrenginius statančia Lenkijos bendrove „Rafako“ – nutraukimas neturi įtakos atliekas naudojančios kogeneracinės jėgainės daliai, kurios paleidimo derinimo darbai vyksta pagal planą.

„Biokuro įrenginių statybos darbai, už kuriuos buvo atsakinga didžiausia Lenkijos katilų gamintoja – „Rafako“, nevyksta nuo spalio mėnesio“, – teigia „Ignitis grupė“.

Į klausimą, kiek įmonių šiuo metu yra atsisakiusios tęsti vykdomus rangos darbus, grupė atsakė, kad generalinio rangovo sutartį vienai iš Vilniaus kogeneracinės jėgainės dalių (biokuro katilinės ir biokuro priėmimo ūkio) turėjo su didžiausia Lenkijos katilų gamintoja „Rafako“.

„Su šia įmone sutartis nutraukta, todėl darbai statybvietėje, kalbant apie „Rafako“ darbų apimtis, nevyksta“, – teigiama atsakyme.

„Ignitis grupė“ skaičiuoja, kad dėl to biokuro įrenginių paleidimas gali būti įgyvendintas ne 2021 m. ketvirtą ketvirtį, kaip buvo planuota, o maždaug metais vėliau dėl ilgų viešųjų pirkimų procedūrų, kurios yra privalomos bendrovei.

Darbus atnaujins, kai baigs viešuosius pirkimus

Alfa.lt klausė, ar stringant projektui VKJ gali kilti pavojus grąžinti projektui skirtą ES paramą ar jos dalį. Į tai „Ignitis grupė“ atsakė: „ES paramos panaudojimas projekte numatytas iki 2023 m. pabaigos. Esant objektyvioms priežastims, o, mūsų vertinimu, „Rafako“ atvejis yra būtent toks, siektume galimybės pratęsti projekto užbaigimo terminą.“

Redakcijai atsiųstame komentare teigiama, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė darbus atnaujins, kai tik bus pabaigti viešieji pirkimai. „Visos ne tik Lietuvos, bet ir užsienio bendrovės kviečiamos dalyvauti pirkimuose ir taip prisidėti prie spartesnio statybos darbų užbaigimo“, – teigia bendrovė.

Kaip VKJ ir „Ignitis“ grupė vertina susidariusią situaciją Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje?

„Situacija neabejotinai sudėtinga tiek teisine, tiek technine prasme. Visų pirma „Rafako“ yra restruktūrizacijos procese pagal Lenkijos įstatymus ir dar nėra nutraukusi sutarčių su savo subrangovais. Antra, artėja šaltasis metų laikas, todėl turime apsaugoti nuo galimo atmosferos poveikio tai, kas jau padaryta. Būtent pastarajai veiklai šiuo metu sutelktas pagrindinis įmonės dėmesys“, – teigiama „Ignitis grupės“ atsakyme Alfa.lt.

Dėl lietuviškas įmones užgriuvusių bėdų kaltina ydingą viešųjų pirkimų procesą

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas mano, kad dėl to, kas atsitiko Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, dalis kaltės tenka netobulai viešųjų pirkimų sistemai.

„Šiandien įgyvendinant valstybinius projektus matomi akivaizdūs signalai, liudijantys apie reikšmingas spragas viešųjų pirkimų procese: konkursus laimi statybos bendrovės, neturinčios pajėgumų įgyvendinti projektus“, – komentavo jis.

D. Gedvilo nuomone, Vilniaus kogeneracinės jėgainės, Kauno stadiono statybų, Gedimino kalno rekonstrukcijos atvejai akivaizdžiai rodo, kad viešuosiuose pirkimuose siekiama tik momentinės naudos: perkančiosios organizacijos, užsakydamos pigiausią produktą, vis dar neįvertina, kokios pasekmės gali laukti rytoj. O tariami sutaupymai perkant už mažiausią kainą vėliau išleidžiami stabdant ir „konservuojant“ neužbaigtas statybas, prarandant darbų kokybės garantijas bei iš naujo atliekant viešųjų pirkimų procedūras.

„Nerimą kelia ir tai, jog pirkimus vis dažniau laimi netvarios užsienio bendrovės, neturinčios nei statybos srities darbuotojų, nei pajėgumų įgyvendinti projektą, o greičiausiai tik siekiančios nesąžiningai pasipelnyti“, – teigė D. Gedvilas.

Siekiant išvengti tokių atvejų, jo nuomone, turėtų būti vertinami viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujančių statybos įmonių techniniai ir finansiniai pajėgumai, mokamas darbo užmokesčio vidurkis, taip pat ar įmonė turi sutartis su reikalingu kiekiu statybos srities darbuotojų, galinčių atlikti numatytus darbus.

Dėl to, kad užsienio generaliniai rangovai neatsiskaito su Lietuvos subrangovais, valstybė, pasak D. Gedvilo, turėtų prisiimti moralinę ir finansinę atsakomybę.

„Jei valstybė pasirinko tokį generalinį rangovą, kuris liko skolingas šalies įmonėms, turėtų solidariai prisiimti ir generalinio rangovo paliktas skolas, o ne visą atsakomybę permesti ant mokesčius į valstybės biudžetą mokančio verslo pečių“, – įsitikinęs Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.

„Tilstos“ vadovas G. Gribulis pritaria, kad reikėtų tobulinti Viešųjų pirkimų įstatymą. „Kiekvieną kartą perkančiosios organizacijos paslaugas ir prekes perka už mažiausią kainą, o paskui matome daugybę valstybinių projektų, kuriuos laimėjusių rangovų balansai yra prasti. Jie tiesiog susirenka pinigus, neatsiskaito nei su medžiagų tiekėjais, nei su darbuotojais, nei su subrangovais ir bankrutuoja. Ta netiesioginė žala, kuri patiriama, yra ženkliai didesnė, negu sutaupoma perkant pigiau“, – svarstė G. Gribulis.

Jo nuomone, to būtų galima išvengti, viešuosiuose pirkimuose taikant kokybės, socialinės atsakomybės, mokamų atlyginimų dydžio, įsiskolinimų „Sodrai“ ir kitus veiksnius.      

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt