Vilniaus Katedros relikvijos: kiek kainuotų auksinė Barboros Radvilaitės karūna šiandien ir ar būtų verta į ją investuoti dabar?

Vilnius

Karūnos. ELTA / Dainius Labutis

Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

339160

Lietuvos dėmesį prikausčiusioje Vilniaus Arkikatedros lobio istorijoje vienas įdomiausių klausimų – kiek šiandien kainuotų auksinė Barboros Radvilaitės karūna? Auksas – vertybė, išlaikiusi savo reikšmę per amžius, todėl visada buvo patraukli investicija. Šiaulių banko ekspertė atskleidžia, kad žengiant į 2025-uosius aukso vertė yra rekordinėse aukštumose.

Pasak Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovės Eglės Džiugytės, šios karūnos vertė simboline prasme yra neįkainojama, tačiau realią jos vertę šiandien būtų galima apskaičiuoti.

„Renesanso laikais vyriškos karūnos sverdavo 2-2,5 kg, moteriškos – 1-1,5 kg aukso, priklausomai nuo dydžio. Šiuo metu vidutinė aukso kaina siekia 70 eurų už gramą, tad tokia karūna šiandien galėtų kainuoti iki 140 tūkstančių eurų, neįskaičiuojant darbo ir inkrustacijų“, – skaičiuoja ekspertė.

Ekspertė pažymi, kad tokių istorinių papuošalų vertė aukcionuose galėtų būti dešimteriopai ar šimteriopai didesnė dėl jų unikalumo ir istorinio konteksto.

Aukso vertė – tada ir dabar

Istorikai teigia, kad XV–XVI a., kai gyveno Barbora Radvilaitė, už 1 kg aukso buvo galima įsigyti apie 100 maišų grūdų, išmaitinti didelę šeimą visus metus, įsigyti didelį žemės plotą ar net nedidelį dvarą. Šiandien už 140 tūkstančių eurų galima įsigyti butą ar sodybą užmiestyje.

„2024 metais aukso kaina pakilo daugiau nei 30 proc., taip pasiekdama visų laikų aukštumas. Didelę dalį šio kilimo sudarė aktyvus centrinių bankų veiksmai superkant auksą į savo rezervus, ypatingai išsiskyrė Kinijos ir besivystančių šalių bankai. Per paskutinius penkis metus šio aktyvo kaina pakilo daugiau nei 70 proc., generuodamas apie 11 proc. metinę grąžą investuotojams, kai per 25 metų laikotarpį metinė grąža siekė apie 10 proc.“, – sako ji.

Investavimas į auksą: trumpalaikė ir ilgalaikė perspektyva

Pasak E. Džiugytės, esant trumpalaikei perspektyvai, auksas tampa saugiu prieglobsčiu ekonominių krizių, geopolitinių konfliktų ir infliacijos laikotarpiais. Žvelgiant iš ilgosios perspektyvos – jis padeda išsaugoti turto vertę ir veikia kaip apsauga nuo infliacijos. Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad investuojant į auksą svarbu įvertinti jo trūkumus.

„Auksas nesuteikia stabilaus pajamų srauto, kaip akcijų dividendai ar obligacijų palūkanos. Todėl būtina atidžiai pasirinkti investavimo priemones, kad maksimaliai užtikrintumėte savo turto patikimumą. Investuoti galima tiek į fizinį auksą, jo monetas ar luitus, tiek į biržoje prekiaujamus fondus, kurie automatiškai seka aukso kainą“, – aiškina E. Džiugytė.

Dažniausiai žmonės renkasi investuoti į auksą ilgam laikui ir pagrindinis argumentas – galimybė apsaugoti turtą nuo infliacijos. Šis metalas yra naudojamas pramonėje ir jo vertė nėra tik lūkesčio elementas, kaip kartais nutinka su įmonių akcijomis ar kitais finansiniais instrumentais. Vis tik, čia reikia įvertinti ir aplinkybę, kad ilgalaikis aukso grąžos augimas paprastai yra lėtesnis nei akcijų ar obligacijų.

„Akcijų rinkų korekcijų metu aukso populiarumas ženkliai išauga. Lyginant su obligacijomis, kitu populiariu instrumentu, tai skolos vertybiniai popieriai gali suteikti stabilų pajamų srautą, tačiau jų populiarumas mažėja besileidžiančių palūkanų normų aplinkoje. Obligacijų vertė tiesiogiai priklauso nuo palūkanų normų aplinkos rinkoje“, – įžvalgomis dalijasi Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė.

Auksas, NT ar kriptovaliutos?

Lygindama auksą su kitomis turto klasėmis, ekspertė pabrėžia, kad auksas pasižymi didesniu likvidumu nei nekilnojamasis turtas, tačiau NT dažnai suteikia stabilias nuomos pajamas ir augančią vertę.

„Dėl šios priežasties auksas, kaip turto klasė, nusileidžia NT, tačiau būsto ar kito objekto kaina taip pat priklauso nuo rinkos. NT norimu metu už norimą kainą gali būti sunku parduoti, o auksas čia laimi dėl didesnio likvidumo. Na, o kriptovaliutos, nors ir vadinamos „skaitmeniniu auksu“, tačiau pasižymi didesniu nepastovumu ir mažesniu stabilumu palyginus su fiziniu auksu. Ir priminsiu, paremtos tik lūkesčiu, už jų nėra jokio fizinio turto ar realios vertės turinčių aktyvų“, – perspėja E. Džiugytė.

Svarbu žinoti: investavimas yra susijęs su investavimo rizika. Pateikiama informacija yra rinkodaros pranešimas ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas įsigyti ir (ar) naudoti bet kokius finansinius produktus ar paslaugas, negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar jo dalis, įskaitant Šiaulių banko grupės įmonių teikiamas paslaugas ir platinamus produktus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt