Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios archyvo nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Pastarosiomis savaitėmis prasidėjo intensyvūs darbai Reformatų skvere, pradėti tvarkyti prieš jį esančios Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios ir kitų statinių komplekso fasadai. Tačiau nėra jokios informacijos, kada ir kaip bus tvarkomi šios šventovės centriniai laiptai, kurie, kaip teigiama viešojoje erdvėje, yra ne kas kita, o antkapiai, sovietmečiu čia suvežti iš sunaikintų amžinojo poilsio vietų. Kokios pozicijos šiuo klausimu laikosi Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia?
„Džiaugiamės, kad prasidėjo ilgai laukti ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios inicijuoti projektiniai paveldosaugos priežiūros darbai, - sako šios tradicinės religinės konfesijos Generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas. - Iki 2022 metų planuojama sutvarkyti Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios ir kitų statinių komplekso fasadus, stogus, restauruoti kolonas. Bus tvarkomi ir laiptai, tačiau darbus vykdanti įmonė dėl technologinių priežasčių laiptų plokščių iškėlimą žada pradėti tik šiltuoju metų sezonu“.
Vilniaus evangelikai reformatai šioje bažnyčioje, kurią projektavo Vilniaus universiteto architektūros profesorius Karolis Podčašinskis, meldžiasi nuo 1835 metų. Kertinis bažnyčios akmuo padėtas 1830 m. balandžio 21 d. , po akmeniu - cinko dėžutė su fundatorių pavardėmis bei viltingais žodžiais, kad iškilusi šventovė tarnautų senam ir visapusiškai garsiam Vilniaus miestui papuošti.
Vertingiausias bažnyčios interjero elementas - medinės kesoninės lubos, kurias ištapė piešėjas, iliustruotojas Antanas Jankevičius, Jono Rustemo mokinys. Per karus bažnyčia nenukentėjo, tačiau 1947-aisiais sovietų valdžia ją uždarė, o vėliau ilgiems dešimtmečiams pavertė „Kronikos“ kino teatru. Iki 1990 m. sausio, kai Vilniaus evangelikai reformatai sugrįžo į bažnyčią.
„Senosios fotografijos liudija, kas buvo sunaikinta - nuo bažnyčios pašalintos statulos, nugriauta šventorių-bažnyčios teritoriją juosianti tvora, dingo varpai, vargonai ir vidaus įrengimai, - vardija T.Šernas, apgailestaujantis dėl sovietmečiu reformatams padarytos moralinės ir materialinės žalos. - Šviesūs akmeniniai bažnyčios laiptai nuardyti ir kažkur išgabenti, o vietoj jų suguldytos plokštės, galimai iš perdirbtų antkapių. Nes kai kuriose plokštėse matyti nudildyti hebrajiškų rašmenų pėdsakai. Todėl esame nusiteikę viltingai, nes pagaliau šis skaudus klausimas, dėl kurio mes ne kartą esame kreipęsi į atitinkamas institucijas, pradėtas spręsti“.
Vilniaus reformatų bendruomenei bažnyčios laiptai yra labai skaudus reikalas, nes jiems patiems teko patirti kapinių išniekinimą - dabartiniame skvere buvo ir reformatų kapinės, kur kapai dar buvo gerai prižiūrimi iki pat 1945 metų, kai sovietų valdžia visą reformatų sklypą pavertė skveru. Visiškai kapinės suniokotos 1983 metais, kai jos buvo perkastos grioviu ruošiant vietą paminklui sovietų partizanams ir pogrindininkams.
ELTA