Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentų provokacija: menu atskleisti diagnozę

1c04e9bd3ca1a615090e00afe0d68f57b5bba2ccc8d29249235b834554f7fa81
Telšiai
Rugilės Titaitytės, Emilijos Globytės nuotr.
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Telšių rajono savivaldybės inf.

„Išeikite iš komforto zonos“, – lyg į netikėtumo lauką Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto studentus įmesdamas sako dėstytojas ir VDA Telšių galerijoje pristatytos tarpdisciplininio projekto studentų parodos „DIAGNOZĖ: mokslo, meno ir gyvenimo sintezė“ kuratorius docentas Mindaugas Šimkevičius.

Šiemet VDA Telšių fakultete dėstomo pasirenkamojo dalyko „Tarpdisciplininis menas“ programą papildė kviestinė dėstytoja iš Vytauto Didžiojo universiteto antropologė dr. Daiva Bartušienė su tema „Diagnozė: mokslo ir gyvenimo sintezė“.

Dar rudenį suorganizuotas susitikimas su medicinos sociologija ir antropologija besidominčia mokslų daktare D. Bartušiene padiktavo pastarojo semestro „Tarpdisciplininio meno“ kryptį: susipažinus su šio dalyko apibrėžimais, esminiais principais ir ypatumais, studentai buvo įvesti į dalyko praktinį kūrimo ir įgyvendinimo lauką, po kurio sekė meno kūrinio kūrimo etapas, išaugęs į tradicija tapusią visos grupės parodą, kurią iki vasario 3 d. galima apžiūrėti VDA Telšių galerijoje (parodos kuratorius: doc. Mindaugas Šimkevičius, bendraautorė: dr. Daiva Bartušienė, koordinatorė: Emilija Globytė).

Kurdami savo darbus, pritaikę skirtingas diagnozes kūrė visų VDA Telšių fakultete dėstomų studijų programų studentai, pasirinkę Tarpdisciplininio meno dalyką: Gytautė Adomaitytė, Eglė Blažiūnaitė, Joana Palavinskaitė, Rasa Puronaitė, Evita Stepulytė, Rugilė Titaitytė, Ieva Vaičaitytė, Austėja Kryžanauskaitė (Metalo meno ir juvelyrikos studijų programa, IV kursas); Stanislovas Adomaitis, Gabija Aliukonytė, Ignas Mikalauskas, Birutė Stanienė (Taikomoji skulptūra, III kursas), Monika Bugailaitė, Jurgis Butrimas, Veronika Mickutė, Adomas Petrauskas (Taikomoji skulptūra, IV kursas), Vaiva Fračiankaitė, Jolanta Rekašienė, Viktorija Juzefa Venckutė, Arvydas Stanys (Taikomojo meno magistro studijų programa, I-II kursai).

Pristatomoje parodoje keliami klausimai, į kuriuos ieškoma atsakymų meno kalba. „Fakultete dėstomo Tarpdisciplininio meno dalyko metu studentai tarytum buvo įmesti į dar nepažintą lauką. Buvo įdomu pamatyti, kaip kiekvienas reflektuos tą netikėtumą, kaip į jį pažiūrės per trijų dalių prizmę: gyvenimą, mokslą ir meną“, – sakė M. Šimkevičius.

Projekte medicinos antropologija pateikiama, kaip platus kultūrinių prasmių ir simbolių laukas, kuriame, padedant dr. D. Bartuškienei, VDA Telšių fakulteto studentai galėjo savaip interpretuoti diagnozę – kaip socialinį ir biokultūrinį fenomeną, vėliau jį paversdami materialiu meniniu objektu. „Antropologinis laukas turi savo nišą, turi savo gerbėjus, o parodoje menininkai atsiskleidė per specifinę poziciją. Kaip meno kūrinį supras ir vertins žiūrovas, priklauso, kas jam labiau rūpės – estetika, atliktų tyrimų rezultatai, o gal tiesiog viską peržvelgęs pamirš“, – svarsto VDA Telšių fakulteto dėstytojas.

Parodą lydinčioje paskaitoje medicinos antropologė dr. Daiva Bartušienė susirinkusią auditoriją pakvietė į diagnozę pažiūrėti kitaip: kaip į kultūrinį reiškinį, kaip į mokslo objektą, kaip į meno  kūrinį ir, kaip į kasdienio gyvenimo įkūnytą patirtį. Kaip į visų šių dalykų sintezę. Pateikti svarstymai, kaip diagnozės atrandamos, (per)kuriamos, subjektyviai patiriamos, labai ryškiai matomos, arba subtiliai maskuojamos, fetišizuojamos, provokuojančios, kontekstualiai įkūnijamos, greitai suvartojamos, romantizuojamos, sumenkinamos, nepripažįstamos, ar net sunaikinamos... Jos vedamos viešosios paskaitos metu tiek studentams, tiek visai Telšių bendruomenei iškėlė daugybę klausimų, į kuriuos ieškota atsakymų.

Prie studentų kūrybinių darbų pristatymo VDA Telšių galerijoje prisijungė ir profesionalios menininkės, juvelyrės Jorūnės Erminienės personalinė objektų paroda „Pagarba galima“. Anot doc. Mindaugo Šimkevičiaus, ši paroda atsirado neatsitiktinai. „Studentai, diagnozę meno kuriniuose atspindėjo iš savo pozicijų. Daugelis jų – kaip jauni, dar be gyvenimiškos patirties žmonės, o Jorūnės paroda „atėjo“ iš gyvenimo: autorė atskleidžia patyrimus, atradimus stebint natūraliai susiklosčiusias gyvenimiškas aplinkybes ir patirtis auginant sūnų, turintį autizmo spektro sutrikimą. Autorė akcentuoja kasdienybėje, gamtos elementuose pastebėtus Dieviškumo įsikūnijimus, kaip religinius atributus, patalpintus relikvijoriuose“.