Vilkpėdė tampa viena pagrindinių sostinės vystymo krypčių

Pažintis su Vilkpėde prasideda vos įvažiavus į Vilnių: gamyklos, pramonė, šiluminės „monstras“ ir tik šiaurinėje dalyje įsikūrę sovietmečiu dvelkiantys gyvenamieji rajonai. Tokią Vilkpėdę iki šiol matė praeiviai. Tačiau urbanistai šį didžiulį 10,8 kv. km plotą mato kaip išskirtinį potencialą. Tokios pačios nuomonės ir Vilniaus miesto savivaldybė, todėl Vilkpėdės rajonas šiuo metu – prioritetinė vystymo kryptis. Ir pokyčiai joje jau vyksta.

Tvarkomos svarbios jungtys

„Vilkpėdė yra nuostabioje vietoje įsikūręs rajonas tarp upės ir žaliuojančių kalvų. Bendruoju planu patvirtinome jo konversiją iš pramonės rajono į gyvenamąjį, komercinį, rajoną paverčiant jaukiu, tačiau išlaikant industrinį architektūros paveldą. Jau pradėjome infrastruktūrinius pagerinimus, kad Vilkpėdė priartėtų prie centro, pokyčių laukia ir daugiau, įskaitant planuojamą mokyklą dabartinėje „Grindos“ teritorijoje palei Nerį. Kviečiame verslą atitinkamai peržiūrėti savo planus ir šiame rajone vystyti kokybišką miestą, kuris nenusileistų Paupio rajonui“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Gyventojai, politikai, planuotojai ir vystytojai ketvirtadienį buvusioje „Vilniaus baldų“ gamykloje ketvirtadienį aptarė jau vykstančius pokyčius: tvarkomos gatvės, palei Neries upę įrengiamas pėsčiųjų takas, tvarkoma Savanorių prospekto infrastruktūra, kitais metais bus atidarytas rekonstruotas Elektrinės (vadinamasis Bruklino) tiltas, vilniečiai jau atrado šiemet greta įrengtą apžvalgos aikštelę į upę.

Atsiveria savivaldybės įmonės 

Labai svarbi Vilkpėdės transformacijos dalis – gyventojams atveriamos ir naujoms veikloms pritaikomos didžiulės gamybinės teritorijos.

Ruošiamasi bent dalinai atverti didžiulę AB „Vilniaus šilumos tinklams“ priklausančią teritoriją. Čia įrengiama kintanti lauko skulptūrų ekspozicija, esami pastatai bus papuošti grafičiais. Jau ir šiuo metu Vilniaus termofikacinėje elektrinėje nr. 2 vyksta ekskursijos. Taip pat svarstoma idėja sukurti pėsčiųjų tiltus virš pramoninės šilumos tinklų teritorijos ir leisti jais laisvai judėti vietos gyventojams. Taip pat planuojama sukurti jungtį su pietine „Vilniaus šilumos tinklų“ teritorija, kurioje nėra aktyvios veiklos. „Vilniaus šilumos tinklų“ depą planuojama pritaikyti renginiams. Vilkpėdėje taip pat numatyta pastatyti ir neįgaliųjų dienos centrą.

Miestui taip pat bus atveriamos UAB „Grinda“, UAB „Vilniaus apšvietimas“, UAB „Vilniaus vandenys“ teritorijos. Šalia „Grindos“ bus įrengta sporto zona.

„Socialinės infrastruktūros planavimas turi vykti kartu su gyvenamųjų kvartalų vystymu, o ne tuomet, kai gyventojai jau įsikuria ir pasigenda mokyklų, darželių. Tuomet surasti laisvą teritoriją mokyklos pastatui jau sunkiau“, – apie planuojamus projektus kalbėjo miesto meras.

Privačios iniciatyvos

Vilkpėdė patraukli investuotojams. Buvusios sovietinės gamyklos „Velga“ teritorijoje nuo kitų metų turėtų prasidėti naujo kvartalo „Vingio Akropolis“ statybos. Miesto architektai pasiekė, kad būtų atsisakyta pirminio vientiso didžiulio prekybos centro projekto. Vietoj jo čia iškils naujas kvartalas su vidinėmis gatvėmis, koncertų sale, konferencijų centru, biurų ir ilgalaikei gyvenamajai nuomai skirtų apartamentų pastatais, maisto hale, rekreacijos erdvėmis bei požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis.

„Betono fabrikas“ –  iniciatyva atkurti visą buvusią ,,Vilniaus namų statybos kombinato” teritoriją ir išnaudoti visą jos gamtinį, architektūrinį ir infrastruktūrinį potencialą, siekiant paskatinti naują kokybišką, gerai veikiančią ir humanišką urbanistinę struktūrą – „Betono kvartalą“. Istoriškai „Betono fabrikas“ veikė kaip betoninių elementų armatūros skyrius.

Dėmesys pėstiesiems ir dviratininkams

Sparčiai keičiasi ir Vilkpėdės rajono gatvės. Dar šiais metais bus užbaigta Savanorių prospekto rekonstrukcija. Dalis prospekto prie Gerosios Vilties žiedo humanizuojama – apželdinus ir pertvarkius gatvę ji taps draugiškesne pėstiesiems ir dviratininkams. Centrinėje žalioje žiedo dalyje praėjusiais metais privačia iniciatyva buvo pasodinta daugiau kaip 200 ąžuolų, liepų, berželių, klevų. Gyventojai šioje vietoje siūlo įrengti ir šunų vedžiojimo aikštelę. Rekonstruojama Gerosios Vilties gatvė, Vilkpėdės gatvės pėsčiųjų takai.

Pėstiesiems patogesnė tapo ir Naugarduko gatvė. Ateinančiais metais bus sutvarkytos palei upę einančios Eigulių ir Elektrinės gatvės. Palei Savanorių prospektą bus įrengtas dviračių takas.

Dar šiemet pradedamos reikšmingos V. Pietario gatvelės pertvarkos. Čia bus įgyvendintas vienas pirmųjų mieste projektų, kur įrengiant ar pertvarkant pėsčiųjų jungtis taip, kad gyventojams netektų dalytis keliu su automobiliais, siekiama sukurti jaukesnius daugiabučių kiemus, tai yra – pakeisti sovietinių kvartalų veidą.

Sugrąžinti miestiečius prie upės

Vilkpėdės gamtinė aplinka unikali ir turtinga. Teritorija išsidėsčiusi kalvų ir miško apsuptyje, upės slėnyje, o pakrantės ilgis siekia net 10 kilometrų. Tačiau pasivaikščiojus Vilkpėdėje, neatrodo, kad tai labai žalias rajonas. Gražiausios vietos paslėptos už pramonės įmonių tvorų.

Todėl dar šiais metais Vilkpėdėje numatyta įrengti Vingio pėsčiųjų taką, einantį palei Neries upę, bei apžvalgos aikštelę. Pakrantėje bus įrengta baidarių prieplauka.

„Norime sukurti ryšius su upe. Šioje vietoje ji tikrai neišnaudojama ir neprieinama gyventojams. Taip pat turi atsirasti patogus susisiekimas tarp abiejų krantų“, – kalbėjo sostinės vyriausiojo architekto patarėja Laura Kairienė. Jau minėta, kad ateinančiais metais bus sutvarkytas Elektrinės tiltas. Per artimiausius kelerius metus planuojamas ir dar vienas pėsčiųjų tiltas per Nerį.

Vilkpėdės teritorijoje yra Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis, besitęsiantis per Panerių mišką. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija mano, kad šioje vietoje būtų galima įrengti pažintinį pasivaikščiojimo taką, kuris vingiuotų nuostabios gamtos apsupty ir apimtų istorinius objektus: Panerių ir Gariūnų piliakalnius, senojo Vilniaus–Kauno kelio atkarpą, Panerių memorialą.

Gyventojų padvigubės

Gyvenamųjų namų ir verslo ar administracinių pastatų projektai bus įgyvendinami privačių vystytojų lėšomis. Socialinė infrastruktūra bus kuriama Vilniaus miesto savivaldybės. Kai kurie objektai – drauge su nekilnojamojo turto vystytojais.

Sparčiai vystantis rajonui, modeliuojama, kad  iki 2030 m. Vilkpėdėje gyventojų skaičius padvigubės. Šiuo metu Vilkpėdėje gyvena 20 tūkst. žmonių. Daugiausia jų – Aukštojoje Vilkpėdėje (tarp Žemaitės ir Tūkstantmečio gatvių), pietvakarinėje dalyje (aplink Vaduvos g.) ir Riovonių gatvės ašyje. Darbo vietų Vilkpėdės seniūnijoje – du kartus daugiau nei gyventojų.

Gyvenamųjų namų kvartalai bus vystomi sumažinus pramonines zonas ir dalį jų atvėrus gyventojams. Taip didžiulės teritorijos išsiskaidys į nedidelius gyvenamuosius kvartalus su socialine infrastruktūra, viešomis žaliosiomis erdvėmis, nedideliais verslo ir administracijos pastatais.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia visus norinčius prisidėti prie Vilkpėdės virsmo – keičiantis idėjomis, inicijuojant projektus, bendradarbiaujant su skirtingų grupių atstovais. Miestas kuriamas drauge – šalims bendradarbiaujant.

Toks renginys galėtų tapti metiniu visų čia kuriančių susitikimu, visiems pristatant įvykusius darbus ir pasidalinant naujomis idėjomis ateičiai.

Netrukus visa informacija apie įvairias miesto erdvių transformacijas bus ir specialiame internetiniame puslapyje.