Vilkai peržengė visas ribas: grobio ieško miestelio gyventojų kiemuose

Užpalių seniūnijos gyventojai įbauginti – naktimis siautėjantys vilkai savo grobio ieško gyventojų kiemuose. Per savaitę nuo šių plėšrūnų nukentėję ir nuostolius skaičiuojantys ūkininkai griebiasi už galvos: kruvinos skerdynės taip įsismarkavo, kad jie bijo laukti rudens pradžios, kai vilkai pradės mokyti savo jauniklius medžioklės gudrybių.

Naktimis medžioti – į miestelį

„Mūsų kraštą pradėjo skriausti vilkai“, – taip dabartinę situaciją apibūdino Užpalių seniūnijos seniūnas Eugenijus Keraminas. Pastaruoju metu plėšrūnai, turėdami kruvinų kėslų, lankosi ne tik ganyklose, kur ganosi švelniakailės avys ar veršeliai, bet ir gyventojų kiemuose.

Praėjusią savaitę nelaukti svečiai praretino avių gretas ir nusitaikė į ožką, veršelį, o birželio mėnesio pabaigoje sudorojo dar vieną ganykloje ramiai žolę rupšnojantį veršelį. „Veikiausiai netoliese gyvena vilkų šeimyna, kuri čia ir ieško grobio. Į seniūniją jau kreipėsi keli gyventojai, o Joninių išvakarėse vilkai įsisuko į ūkininko Keraičio gyvulių bandą. Vilkai įsigudrino grobio ieškotis ir Užpalių miestelio gyventojų kiemuose: štai papjovė mano aviną, nors šalia esančiuose aptvaruose buvo šunys. Nutemptą gyvulį radau netoli kapinių tvoros“, – pasakojo seniūnas. E. Keraminas prieš mėnesį taip pat prarado du avinus, kurie buvo pririšti vos už kelių šimtų metrų nuo gyvenamojo namo. „Galima sakyti, kad išsinešė iš kiemo“, – pridūrė.

Užpalių krašto gyventojai pasakojo, kad šeimininkai, atėję į ganyklą, pašiurpo: vietoj gyvulio rado kraujo klaną, o ilgokai ieškoję vilkų aukos ant kelio aptiko tik grandinę. Seniūnas žmones ragina savo gyvūnais pasirūpinti patiems ir naktimis juos suginti į tvartus ar saugius aptvarus. Nukentėjęs nuo vilkų E. Keraminas kasdien tris avis ir ponius pargina į tvartą.

Seniūno brolis ūkininkas Virginijus Keraminas, auginantis kelis šimtus švelniakailių ir bijodamas iš miško atsėlinančių nelauktų svečių, naktimis avis laiko saugiuose aptvaruose. Tačiau prieš kelis metus jis ir pats nukentėjo nuo vilkų, kurie įsisuko į naminių gyvulių bandą ir išpjovė kelias dešimtis avių.

Praėjusią savaitę vilkai darbavosi Užpaliuose, Vilučiuose, Kaniūkuose, Norvaišiuose, Lėlių kaime, kur jau išguldė kone dešimt gyvulių.

To nebuvo kelis dešimtmečius

Specialistų teigimu, dažniausiai vilkų daroma žala ne visuomet atspindi realybę: neretai gyventojai, nukentėję nuo plėšrių pilkauodegių, niekur nesikreipia ir nepildo reikiamų dokumentų žalai atlyginti. Į nepavydėtiną situaciją įkliuvusius ūkininkus supranta ir medžiotojai, tačiau šiandien jie gali tik skėsčioti rankomis. Oficialiai vilkų medžioklė prasideda tik spalio mėnesio viduryje, tad ūkininkams belieka apsišarvuoti kantrybe ir patiems saugoti savo augintinius.

„Vilkų skaičius gerokai išaugo, o praėjusiais metais vilkų medžioklės limitas buvo nedidelis. Todėl akivaizdu – jie ėmė daryti žalą gyventojams. Pasikeitus vilkų skaičiavimo planui, žiemą juos suskaičiavome ir duomenis siuntėme į ministeriją. Mes tikimės, kad po objektyvesnės vilkų apskaitos bus padidintas vilkų medžioklės limitas“, – sakė Utenos medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas žuvininkas Tomas Zubovas, teigdamas, kad Utenos rajone šiuo metu galėtų gyventi iki trijų vilkų šeimynų (šeimyną sudaro 5–7 vilkai). „Tokio didelio skaičiaus mūsų rajone nebuvo kelis dešimtmečius, – pridūrė T. Zubovas. – Kadangi jų yra labai daug, jie įsidrąsina ir į medžioklę traukia ne tik naktį, bet ir dieną.“

Pašnekovas nedrįsta prognozuoti, kas laukia rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, kai jie intensyviai mokys jauniklius medžioklės. Tuomet turėtų būti išties nemenkų nuostolių. „Šie metai – išskirtiniai, mat jie dar nėra išsivedę jauniklių medžioti į laukus ir miškus, o jau juntami didžiuliai nuostoliai“, – pabrėžė T. Zubovas.