Vietoj tabletės – skanaus natūralaus antibiotiko

Vos tik užpuolus ligoms, dažnas griebiasi antibiotikų. Nors tai yra tinkama ir efektyvi gydymo priemonė, tačiau kai kuriais atvejais jų vartojimas nėra būtinas. Gamtoje galima rasti nemažai efektyvių alternatyvų antibiotikams, gebančių įveikti daugelį nestiprių infekcijų, tačiau tam prireikia daugiau laiko ir pastangų.

Skanu, kvapnu ir veiksminga

Pirmasis antibiotikas penicilinas kilęs iš gamtos pelėjūnų genties pelėsinių grybelių, tad antibiotinės augalų savybės žinomos nuo senų laikų. Tai, anot biologės, vaistinių augalų žinovės Agnės Pelenienės, kur kas geresnis pasirinkimas, nes augaliniai antibiotikai ne tik padeda įveikti ligos sukėlėjas bakterijas, bet ir, papildžius jais kasdienį mitybos racioną, padeda tų ligų išvengti. Moteris sako pastebėjusi, jog pastaruoju metu daugėja žmonių, atsisakančių antibiotikų ir jų pakaitalų ieškančių gamtoje.

Visiems gerai pažįstamas natūralus gamtos saldiklis – medus. Tai bene skaniausias natūralus antibiotikas, kurį mėgsta ir vaikai, ir suaugusieji. 17 amžiuje šis antibiotinių savybių turintis produktas buvęs aukso vertės. Tai itin veiksmingas antibakterinis produktas, puikiai tinkantis gydyti žaizdas ir siekiant užkirsti kelią infekcijai, naikinti peršalimo ir gripo virusus.

Dėl pastarųjų gydomųjų savybių medus buvo plačiai naudojamas senovės romėnų mūšio lauke. Medumi mūsų močiutės tepė žaizdas, gydė nudegimus. Ilgainiui moksliniais tyrimais įrodyta, jog medus itin veiksmingas, kovojant su tomis bakterijų rūšimis, kurios būna atsparios sintetiniams antibiotikams.

Pasikliauti verta ir medaus produktais. Itin stipriu antibakteriniu, priešvirusiniu ir priešgrybeliniu poveikiu pasižymi propolis, tinkantis burnos ertmės, gerklės infekcijoms gydyti, taip pat kaip profilaktinė imunitetą stiprinanti priemonė.

Ne ką mažiau efektyvus antiseptikas – bičių pikis, kurį bitės surenka nuo augalų pumpurų ir naudoja avilio plyšiams klijuoti. Jis apsaugo nuo infekcijų. Hipokratas bičių pikiu gydė opas ir žaizdas. Siaučiant gripui, bičių pikio ekstraktu rekomenduojama skalauti gerklę, o vietoj kramtomosios gumos kur kas veiksmingiau pasisemti trečdalį šaukštelio bičių pikio miltelių, kurie susikramto į vientisą masę. Kiek su seilėmis nusirys – tiek, o kitus galima tiesiog išspjauti laukan.

Kiti bičių produktai – žiedadulkės, duonelė ir pienelis – taip pat turi veiksmingą poveikį, ginantis nuo mikrobų, virusų ir grybelio. Tiek žiedadulkių, tiek duonelės per dieną reikėtų pavartoti po vieną du šaukštus maždaug 20 minučių po valgio.

Svogūnai ir česnakai

Kiekvienoje virtuvėje galima rasti svogūnų ir česnakų. Pastarieji senovėje, kai trūko ne tik vaistų, bet ir gydytojų, buvo bene pagrindinė gydomoji priemonė nuo visų ligų. Jais pasikliaudavo net per maro ir kitas epidemijas.

Česnakai itin veiksmingai naikina netgi atsparias bakterijas, virusus ir grybelius. Česnakus geriausia vartoti žalius, nes džiovinti jų milteliai neturi teik daug gydomųjų savybių. Šis augalas gali padėti pasveikti peršalus, tik jo nereikia padauginti – dėl esančių stiprių eterinių aliejų apsunkinsite ir taip nelengvą kepenų darbą.

Nors česnako galima valgyti kasdien, tačiau užtenka vienos skiltelės, o svogūno galvutės – ketvirčio. Pajutus peršalimo požymius, šių produktų galima pavartoti ir didesnėmis dozėmis, tačiau tik keletą dienų.

Svogūnuose apstu vitaminų A, B, C, E, geležies, magnio, fosforo ir kt. Taip pat juose gausu stipriai veikiančių eterinių aliejų, kurie ir verčia mus ašaroti.

Didžiausia svogūno nauda atsiranda būtent dėl dirginančio jo poveikio, o ne dėl vitaminų. Sudirginęs ašarų bei trachėjos liaukas, plaučius ir nosį, svogūnas priverčia gleivinę skubiai išsivalyti nuo infekciją sukėlusių mikroorganizmų. Galima pasidaryti tokį mišinį: susitarkuoti lygiomis dalimis česnaką, svogūną, imbierą ir sumaišyti viską su medumi. Skanaukite kasdien ryte ir vakare po šaukštelį prieš valgį.

Krienai, rauginti kopūstai ir agurkai

Krienai – puikus pagardas ne tik prie mėsos. Nors krienų skonis priimtinas ne visiems, tačiau jie veiksmingai susidoroja su kvėpavimo takus bei gerklę užpuolusiomis infekcijomis. Kai virusai puola tiek mažus, tiek didelius, mažu krienų šaukšteliu šeimininkėms tiesiog privalu pagardinti pietums ruošiamą maistą.

Skaudamai gerklei malšinti vartokite džiovintus, griežinėliais supjaustytus krienus. Ginantis nuo peršalimo, pakramtykite džiovinto krieno griežinėlį keletą kartų per dieną.

Itin stiprus natūralus antibiotikas – greipfruto vaisius, tiksliau, jo sėklų ekstraktas, gebantis padėti sunaikinti blogąsias bakterijas, virusus, grybelius ir parazitus. Galime tik pasidžiaugti, jog iki šiol bakterijos dar neišmoko, kaip įgyti atsparumą šiems natūraliems, nepaprastai gaiviai kvepiantiems antibiotikams.

Fermentuoti maisto produktai – kefyras, probiotiniai jogurtai, rauginti kopūstai ar agurkėliai – taip pat gali sėkmingai padėti kovoti su infekcijomis. Visgi naudingiausiais laikomi rauginti kopūstai, mat fermentacijos metu dar labiau sustiprėja jų gydomosios savybės. Pravartu vartoti ne tik kopūsto lapus, bet ir jo sultis.

Vaistažolės

Gamtoje galima rasti labai daug augalų, kurių sudėtyje esančios medžiagos veikia kaip antibiotikai paprasčiau sakant, turi prieš-
uždegiminį poveikį. Su-prantama, tabletės kur kas efektyvesnės nei antibiotikai iš gamtos, tačiau, juos pasirinkę, apsaugosite savo organizmą nuo ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Antibiotikams savo stiprumu prilygsta čiobreliai, medetkos, ramunėlės, šalavijai, raudonėliai. Šios vaistažolės efektyviai gydo kvėpavimo takų infekcijas, malšina gerklės skausmą. Tereikia vieną valgomąjį šaukštą pasirinktos žolės užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti ir gerti keletą kartų per dieną. Sergant gerklės infekcijomis, šiuo užpilu veiksminga skalauti gerklę. Minėtų vaistinių augalų eteriniai aliejai turi kur kas stipresnį poveikį, todėl gryno aliejaus nereikėtų tepti ant odos.

Daugeliui šeimininkių gerai pažįstami raudonėliai. Mat jie veiksmingai padeda atsikratyti papildomų kilo-gramų. Raudonėlio eterinis aliejus tinka kovai su Candida grybeliu.

Jeigu pasirinksite alijošių, kuriame esančios medžiagos pasižymi antibakteriniu poveikiu, iš jo lapų išspaustas sultis vartokite iš karto, nes, ilgiau laikant, praranda savo gydomąjį poveikį.

Čiobreliai veikia visas bakterijų rūšis, padeda iš organizmo pašalinti toksinus. Svarbu žinoti, kad čiobreliams užpilti netinka verdantis vanduo. Kur kas daugiau efektyvumo sulauksite, užpylę juos 70 laipsnių temperatūros vandeniu.

Rausvažiedę ežiuolę pažįsta daugelis, mat šis augalas gerina kvėpavimo, virškinimo ir šlapimo takų veiklą, naikina bakterijas, slopina gerklės skausmą, stiprina imunitetą. Šis vaistinis augalas skatina organizmą gaminti daugiau limfocitų, apsaugo nuo bakterijų bei geba naikinti žmogaus gyvybei pavojingas auksinio stafilokoko bakterijas.

Prieskoniai

Prieskoninė daržovė imbieras puikiai gydo ne tik peršalimą, bet ir gripą. Šis augalas geba kilstelėti kūno temperatūrą, taip paskatindamas prakaitavimą, kurio metu išsiskiria su mikrobais kovojanti medžiaga.

Virtuvėje pravartu turėti ir cinamono. Jame gausu antioksidantų, padedančių užkirsti kelią bakterijoms, grybeliui ir mikrobams.

Prieskoninių augalų, kurių nesunku būtų rasti kiekvienoje virtuvėje ir kurie turi antibiotikams būdingų savybių, yra ir daugiau: pipirai, kalendra, gvazdikėliai, anyžiai, pankolis, lauro lapai, garstyčios, kardamonas, kmynai ir kt.

Ruošiant šeimynai pietus, patariama nepamiršti aromatingųjų petražolių. Tai puikus gamtos antibiotikas tiems, kas nori išsigydyti šlapimo pūslės ligas, pastiprinti imunitetą.

Šaltuoju metų laiku vertėtų prisiminti ir spanguoles bei bruknes, kurios taip pat turi savybę padėti apsisaugoti nuo infekcijos. Šios uogos turi šlapimą skatinančių savybių, mažina kraujospūdį, karščiavimą. Peršalus itin tinka šių uogų sultys, sumaišytos su medumi.