Viešųjų erdvių apželdinimas: kur, kokie medžiai ir kaip jie sodinami mieste?

Vilnius

@Megaplantas

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

172634

Miesto kraštovaizdis – svarbi ir nuolat aptarinėjama tema. Įvairūs želdiniai ir miesto medžiai bei jų priežiūra sukelia skirtingas reakcijas tarp miesto bendruomenės narių. Vieniems gaila pjaunamų didelių ir brandžių medžių, prie kurių užaugo ne viena miestiečių karta, o vietoj jų sodinami per maži sodmenys, kurie nesukuria pakankamo žalumos įspūdžio, kai kiti tuo metu džiaugiasi, jog šalinami pavojingi, puvinio ar kitų ligų pažeisti medžiai ir miestas atsinaujina, atsiveria pastatų fasadai, būstuose daugėja šviesos. 

Klaipėdos rajone esančio specializuoto didelių dekoratyvinių augalų medelyno „Megaplantas“ kraštovaizdžio architektė Loreta Poškienė ir želdinių dizaino inžinierius-arboristas Jonas Kelmelis pasakoja, kodėl urbanistiniame apželdinime lietuviai dar turi kur pasitempti ir ko, formuojant miesto žaliąsias erdves, reikėtų pasimokyti iš Vakarų Europos šalių ilgametės patirties. 

20200511-100421.jpg

Medžiai viešosiose erdvėse atlieka ne vieną funkciją 

„Estetiškas kraštovaizdis, želdinių gausa mieste, galimybė pabūti parke ne tik gerina fizinę ir emocinę žmonių sveikatą. Augalai mieste suteikia prieglobstį ir kitiems gyviems organizmams: paukščiams, vabzdžiams ar smulkiems žvėreliams“, – sako L. Poškienė. Be to, pasak kraštovaizdžio specialistės, medžiai mieste atlieka svarbų ekologinį vaidmenį: gyventojams teikia pavėsį, reguliuoja temperatūrą ir drėgmę, stabdo vėją ir dulkes.  

„Miesto medžiai ne tik valo orą, dėl ko žaliosios erdvės ir parkai yra tarsi gyvenvietės plaučiai, dideli medžiai taip pat padeda išsaugoti santykinę drėgmę, teikdami pavėsį žemesniems augalams. Tokiu būdu mieste sukuriamas kur kas sveikesnis mikroklimatas“, – teigia L. Poškienė.  

Dekoratyviniai augalai yra ne tik miesto puošmena, naudinga žmonių rekreacijai bei ekologijai, tačiau kartu su statiniais formuoja bendrą miesto vaizdą, išryškina gamtines vertybes, erdvių struktūrą ir vietovei būdingas panoramas. 

„Tinkamai parinkti ir priderinti dekoratyviniai augalai gali padėti atskleisti pastatų grožį“, – pasakoja kraštovaizdžio architektė ir priduria, kad augalais puikiai galima paslėpti ir tai, ko rodyti nesinorėtų, pavyzdžiui, apgriuvusius, renovacijos reikalaujančius pastatus.  

dsc-0023.JPG

Miestų apželdinimo tradicijos Lietuvoje keičiasi 

Viešųjų erdvių apželdinimo tradicijos Lietuvoje vis dar formuojasi, jos ateina iš šioje srityje labiau pažengusių Vakarų Europos valstybių, kur miestų apželdinimui įprastai pasirenkami tam pritaikyti ir specializuotuose medelynuose užauginti dekoratyviniai medžiai.

„Žinoma, ne viskas, kas auginama Vakarų Europoje, yra tinkama sodinti mūsų klimato sąlygomis, todėl labai svarbu atsižvelgti į augalo tinkamumą mūsų klimato zonai“, – tvirtina „Megaplanto“ medelyno specialistai, tačiau, pasak jų, yra pakankamai daug rūšių ir veislių augalų, kurie sugebėtų puikiai prisitaikytų prie lietuviškų žiemos šalčių, pavasario šalnų, vasaros sausrų ar rudens darganų.  

Kraštovaizdžio architektė L. Poškienė papildo, kad tam tikrų rūšių medžių nerekomenduojama sodinti miestuose, nes jie čia augtų blogai arba visai neprigytų. Dėl šios priežasties, tam, kad būtų lengviau parinkti mieste tinkamus sodinti augalus, „Megaplantas“ yra parengęs rekomenduojamų dekoratyvinių augalų urbanizuotoms teritorijoms sąrašą, kurį stengiasi nuolat pildyti ir atnaujinti.

Pažymėtina, jog urbanistiniams apželdinimo projektams netinka bet kokie medžiai. Pirmiausia jie turėtų būti užauginami iki reikiamo dydžio specializuotame dekoratyvinių augalų medelyne. „Čia auginami augalai ne tik tręšiami, laistomi, jų laja formuojama genint, augalai turi specialiai suformuotą išgyvenimui reikalingą šaknų sistemą, kuri padidina augalo prigijimo ir išgyvenimo tikimybę naujoje augimvietėje mieste“, – pasakoja L. Poškienė. 

dsc-0009.jpg

Specialistė akcentuoja, kad želdinimo projektuose vis dar galima pastebėti Lietuvos klimatui ar miesto sąlygoms netinkančių sprendimų, bet situacija pamažu taisosi. „Pastaruoju metu dėl mažesnių priežiūros kaštų gatvėse ir šaligatvių teritorijose išpopuliarėjo mažalapės liepos, koloniški klevai, skroblai, žydinčios gudobelės“, – vardina kraštovaizdžio architektė L. Poškienė.  

Kita vertus, Lietuvos miestų gatvėse vis dar gausu nuo sovietmečio likusių liepų, tuopų, gluosnių ir kitų tuo metu populiarių sodinti medžių, kurie įprastai sodinti tam, kad užaugtų greitai, neatsižvelgiant į jų tinkamumą augti miesto sąlygomis.

„Didelė dalis tada pasodintų medžių nukentėjo dėl netinkamo genėjimo ankstyvaisiais nepriklausomybės metais, jų šaknys buvo pažeistos klojant trinkeles, todėl dabar nemažai didelių ir brandžių medžių miestuose yra sužaloti ar sergantys. Be to, kartais jie buvo sodinami neatsižvelgiant į jų augumą ar būsimą miesto plėtrą, todėl jie dažnai trukdo šalia gyvenantiems žmonėms, – sako arboristas J. Kelmelis. 

Specialisto teigimu, tai tik keletas priežasčių, kodėl miestuose šiuo metu stengiamasi sodinti tam tikslui sukurtas ir pritaikytas medžių veisles, kurių lajos būtų mažesnės ir kompaktiškesnės. Pasak J. Kelmelio, tokie medžiai yra kur kas labiau atsparesni druskoms, oro taršai, vėjui ar kitiems veiksniams, kurie įprastai kenktų mažiau tokioms sąlygoms atsparesniems augalams. 

kub5413.JPG

Miesto medžių parinkimo ypatumai 

„Megaplanto“ kraštovaizdžio architektė L. Poškienė tvirtina, kad nėra vieno „recepto“, kur ir kokį medį mieste pasodinti, kad jis prigytų ir užaugtų. Įprastai medžių rūšys ir vietos parenkamos dar rengiant viešosios erdvės, parko, skvero įrengimo ar rekonstrukcijos projektą.  

Pasak specialistės, priklausomai nuo apželdinamos vietos pločio ir apstatymo statiniais pasirenkama medžio forma ir veislė. Dažniausiai sodinimui šalia miesto kelių parenkami glaustašakiai, pastatų fasadų nesiekiantys augalai, o parkams ar skverams tinkamų augalų įvairovė yra kur kas didesnė – čia, esant pakankamai vietos formuoti lajai, gali būti sodinami labiau į plotį ir aukštį augantys medžiai, tokie kaip ąžuolai (paprastieji, pelkiniai, raudonieji), bukai, platanai, klevai ar pušys. 

Anksčiau medžiai būdavo sodinami labai arti pastatų fasadų nesvarstant, kokie jie bus užaugę, todėl gyvenamųjų namų kvartaluose medžiai užstoja langus, kambariuose trūksta šviesos. „Prieš 50 metų padarytas klaidas sunku taisyti, o didelio ir brandaus augalo perkelti į naują augimvietę praktiškai neįmanoma. Tai yra priežastis, kodėl, prieš sodinant medžius, būtina pagalvoti, kaip jie atrodys po 30 ar daugiau metų“ – tvirtina L. Poškienė. 

Specialistės teigimu, apželdinimui reikėtų pasirinkti ir tokius augalus, kurie neterštų gatvių ar šaligatvių uogomis ir vaisiais – tai leidžia sumažinti aplinkos priežiūros kaštus. Be to, sodinami medžiai neturi trukdyti pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių saugumui, medžių laja turi būti pakankamai kompaktiška, jog augalus būtų galima sodinti tarp statinių taip, kad tai ateityje nereikalautų papildomų priežiūros sąnaudų. 

Kraštotvarkos projektuose dekoratyviniai miesto medžiai yra tik viena sudėtinių dalių. Dėmesio dar reikia skirti dangoms, šviestuvams, suoliukams ir kitoms mažosios architektūros detalėms. Visa tai reikalauja žinių, todėl miesto kraštovaizdžio kūrimą reikėtų patikėti kvalifikuotiems tos srities specialistams. 

20200805-132817.jpg

Viešųjų erdvių apželdinimo iššūkiai  

Sodinimui ruošiamų medžių vieta turi būti paruošta atsakingai. Taip pat, apželdinant svarbu paisyti augimvietėje esančių vandentiekio, dujotiekio ir šilumos tinklų komunikacijų. „Jos dažnai išvedžiotos šalia viena kitos ar persipina tarpusavyje, tad rasti vietą augalui darosi sudėtinga“, – apie tai, su kokiomis problemomis susiduriama sodinant augalus mieste, pasakoja želdinių dizaino inžinierius J. Kelmelis. 

Jo teigimu, neužtenka tik iškasti pakankamo gylio duobę, ją užpildyti derlingu juodžemiu, įrengti numatytą laistymo būdą ir sutvirtinti į duobę įdėtą augalą. Kad augalų šaknys vėliau neiškiltų į paviršių ir neišvartytų dangos sluoksnio, dedamos specialios apsauginės plokštės. „Tam naudojamas specialus šaknų barjeras, nukreipiantis medžio šaknis nuo inžinerinių tinklų ir komunikacijų. Ši technologija Lietuvoje darosi vis populiaresnė, to dažnai reikalaujama projektuojant gyvenamuosius kvartalus“, –  pasakoja apželdinimo specialistas. 

Pasak J. Kelmelio, miesto želdiniams be pasodinimo ne mažiau svarbi yra tolesnė jų priežiūra. Pagrindiniai augalų priežiūros darbai, kurie dažnai pamirštami, yra reguliarus laistymas, tręšimas, suplūkto dirvožemio purenimas, apsauga nuo dirvožemio užterštumo. 

„Tinkamai mieste pasodinti medžiai lengviau prigyja ir ateityje kelia mažiau rūpesčių, tačiau be tinkamos priežiūros jie mieste skursta, ilgai negyvena ir nedžiugina gyventojų. Norint, kad sveiki augalai džiugintų gražiu vaizdu ir nekeltų pavojaus, reikia investicijų ir želdynų specialistų priežiūros“, – teigia arboristas. 

20200805-132728.jpg

Dėl užsakymų kreiptis: 

UAB „Megaplantas“  
Dagilių g. 26, Genaičių k., Klaipėdos raj. 
Tel. nr. +370 608 43334 
El. paštas: sales@megaplantas.eu
www.megaplantas.eu 
https://www.facebook.com/megaplantas.eu

megaplantas-logo-spalvotas-sviesus.jpg

Remiamas turinys

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt