Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Viešojo sektoriaus sąjūdžiai išplatino kreipimąsi į Seimo narius, Vyriausybės atstovus bei visuomenę, ragindami siekti nacionalinio susitarimo dėl planuojamos mokesčių reformos.
Humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) asociacijų sąjūdis, Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija surengė viešą diskusiją Vilniaus universitete, kurioje dalyvavo ekonomikos ir socialinių mokslų ekspertai, rašoma jų pranešime.
Diskusijos metu, anot atstovų, padarytos kelios išvados.
Sąjūdžių atstovų teigimu, nors Vyriausybė tarp svarbiausių tikslų mini Lietuvos ekonomikos mokestinio konkurencingumo didinimą, dėl, jų vertinimu, menkų investicijų į žmonių išsilavinimą, normalių darbo sąlygų užtikrinimą, konkurencingumas tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu esą gali mažėti.
Taip pat konkurencingumo augimą, anot pranešimo, stabdys emigracijos ir senėjančios visuomenės nulemtas Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas.
Pajamų nelygybė, įvykdžius tokias pertvarkas, išliktų viena didžiausių ES - tai vienas svarbiausių netvarios visuomenės rodiklių, rašoma pranešime.
Viešojo ir privataus sektorių darbuotojų socialinis draudimas dėl reformos gali sumenkti, nes dėl 2 proc. „Sodros“ įmokos mažinimo „Sodros“ biudžetas neteks apie 250 mln. eurų per metus, teigiama diskusijos išvadose.
Taip pat teigiama, kad mokesčių reformos plane nepakankamai atsižvelgta į neigiamas demografines ir darbo rinkos tendencijas, rodančias, kad Lietuvoje per artimiausių 10 metų dirbančių žmonių dėl visuomenės senėjimo gali sumažėti 300 tūkst. mokesčių mokėtojų.
Diskusijos dalyviai siūlo pateikti tokį mokesčių reformos paketą, kuris svariai padidintų, o ne sumažintų valstybės biudžeto pajamas.
Taip pat sąjūdžių atstovai ragina siekti suvienodinti apmokestinimą visoms gyventojų gaunamoms pajamoms, nepriklausomai nuo pajamų kilmės šaltinio.
Išvadose siūloma greta ekonominio konkurencingumo kelti ir socialinio bei išsilavinimo konkurencingumo tikslus.
Diskusijos dalyviai taip pat siūlo įtvirtinti visų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų „grindis“, kurios būtų siejamos su vidutiniu darbo užmokesčiu.
Per 2019-2020 metus sąjūdžių atstovai siūlo skirti papildomas valstybės investicijas, kad viešojo sektoriaus specialistų atlyginimų vidurkiai neatsiliktų nuo atlyginimų lygio Estijoje.
Į diskusiją Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete sąjūdžiai pakvietė ekonomistus Romą Lazutką, Boguslavą Gruževskį, Raimondą Kuodį ir Justą Mundeikį.
ELTA