Viešieji ir privatūs interesai laksto valdžios pakampiais

Rajono savivaldybė džiugiai paskelbė žinią, kuri valdžios kuluaruose sklandė dar nuo vasaros pradžios -- Kretingos socialinių paslaugų centro vadovo konkursą laimėjo rajono tarybos narė Danutė Skruibienė.

Jos tinkamumą eiti pareigas dar turi įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnyba, tačiau savivaldybės pranešime jau skelbiama, kad naujosiose pareigose rajono politikė turėtų pradėti dirbti nuo spalio mėnesio.

Nors tokia D.Skruibienės sėkmė sukėlė nevienareikšmę rajono bendruomenės reakciją, meras Antanas Kalnius socialiniuose tinkluose skubėjo užtikrinti: "Labai gaila, kad visuomenė nusivylusi. Tačiau konkurse D.Skruibienė pasirodė geriausiai".

Kas galėtų tuo suabejoti? Kad laimėtoja puikiai, o dėl savo anksčiau užimtų pareigų savivaldybėje, gal net ir puikiausiai iš visų konkurso dalyvių išmano socialinius reikalus, savo pranešime patvirtina ir savivaldybė.

"D.Skruibienė turi daugiau kaip 15 metų vadovavimo patirtį dirbant savivaldybėje mero pavaduotoja ir administracijos direktoriaus pavaduotoja. Viena iš jos kuruojamų sričių buvo rajono socialiniai reikalai, socialinių įstaigų veikla, socialinių projektų rengimas ir įgyvendinimas", -- šitaip konkurso nugalėtojos kompetencija giriama pranešime.

Savivaldybei primenant D.Skruibienės pareigas savivaldybėje, mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės, manyčiau, sukeistos vietomis neatsitiktinai. Mat, būtent tai, kad beveik iki šių metų balandžio vidurio politikė dirbo mero pavaduotoja ir kuravo rajono socialines įstaigas, konkurso laimėtojai ir gali pakišti koją.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnis skelbia: "Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybės tarnyboje, vienerius metus neturi teisės dirbti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, valdybos nariu, taip pat eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ir kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės ar jos kontroliuojos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole, arba jei asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant, ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą".

Teatleidžia man skaitytojas už tokią gremėzdišką ir varginančią įstatymo citatą, bet ką padarysi, kad įstatymo leidėjas savo mintį sugeba formuluoti tik visos pastraipos ilgio sakiniais. Tačiau šio įstatymo straipsnio esmė aiški -- buvęs aukštesnis valstybės tarnybos pareigūnas metus laiko neturi teisės vadovauti jam buvusiai pavaldžiai ar pagal pareigybės pobūdį kuruotai įmonei, kurios atžvilgiu buvo priiminėjami sprendimai, ar dalyvauta juos priimant.

Ginkdie, nenoriu pasakyti, kad D.Skruibienė bus pažeidusi šį įstatymą. Tai atlikusi tyrimą gali nustatyti tik Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Kaip ir nedrįsčiau suabejoti, ar įstatyme minimoms įmonėms savivaldybės pavaldume esanti įstaiga yra nepriskirtina.

Iš tiesų, atėjus dirbti į valstybės tarnybą valstybės tarnautojams ar politikams yra sunku atsispirti pagundai savo statusą panaudoti asmeninei naudai. Per Nepriklausomybės atgavimo laikotarpį tokių pavyzdžių Lietuvoje - nors dviem vežimais vežk. Švelniai tariant, menkai abejotina, kad su tokiomis pagundomis nėra susiduriama ir Kretingos rajone.

Ką kalbėti apie Kretingoje dirbančius valstybės tarnautojus, kai galimas viešųjų ir privačių interesų pažeidimų šešėlis lyg ir paliečia paties rajono mero A.Kalniaus asmenį. Antai, vos per kelis mėnesius savivaldybei du kartus nusprendus lėšų taupymo sumetimais "Švyturio" laikraščiui neteikti apmokamos informacijos apie tarybos priimtus sprendimus, redakcija buvo informuota, kad tai padaryta mero sprendimu.

"Mero pavedimu informuoju, kad taupant savivaldybės lėšas, šį kartą nuspręsta informacinį pranešimą skelbti tik laikraštyje "Pajūrio naujienos", -- tokio tarybos sekretorės pranešimo liepos pradžioje sulaukė laikraštis.

Kad taip nusprendė būtent pats meras, neleidžia abejoti paskutinysis atvejis, kai rajono vadovas socialiniuose tinkluose pakomentavo redakcijos protestą dėl savivaldybės pažeidžiamos sutarties ir išleidžiant tuščią laikraščio puslapį: "Šį kartą informaciją apie tarybos priimtus sprendimus buvo nuspręsta publikuoti tik viename iš rajono laikraščių, atsižvelgiant į tiražo dydį".

Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar meras A.Kalnius neturėjo nusišalinti nuo visų su "Pajūrio naujienų" leidiniu susijusių sprendimų, žinant, kad šiame leidinyje dirba jo marti?

Kita vertus, jei, apsisprendžiant, kokiame leidinyje tikslinga skelbti informaciją, lemia tiražas ir skaitytojų pasiekiamumas, kam reikia dangstytis savivaldybės lėšų taupymu? Jei svarbiau būtų sutaupyti, už "Švyturyje" skelbiamą informaciją savivaldybei reiktų mokėti mažiau.

Be to, abejotina ar daug žmonių užsisako abu rajono leidinius. Greičiausiai juos skaito skirtingos bendruomenės grupės, todėl internetu nesinaudojantys ir tik "Švyturį" skaitantys kretingiškiai liko be svarbios informacijos.

Meras kuklinasi paskelbęs, kad informacijos viešinimui skiriama daugiau nei 20 tūkst. eurų. Vien tik pernai rugsėjo 14 dieną su abiem leidiniais sudarytomis sutartimis savivaldybė įsipareigojo už viešinamą informaciją preliminariai sumokėti po 12 tūkst. eurų.

Tačiau didesni "Pajūrio naujienų" įkainiai šią sumą suvalgė anksčiau, todėl birželio pradžioje su šiuo leidiniu prireikė sudaryti naują 12 tūkst. eurų sutartį metams. Iki pirmosios sutarties termino pabaigos savivaldybė bus papildomai išleidusi 4 -- 5 tūkst. eurų. Taigi, informacijos viešinimas mokesčių mokėtojams kainuoja apie 30 tūkst. Eurų per metus.

Meras teisingai abejoja, ar tai -- racionalus lėšų naudojimas. Juoba, kad šiais išmaniųjų technologijų laikais visa būtina savivaldybės informacija pasiekiama internete. Pagal savo veiklos pobūdį apie visas savivaldybės aktualijas savo skaitytojams privalantis skelbti regiono laikraštis apie vietos tarybos ir savivaldybės sprendimus turėti informuoti už tai nesitikėdamas jokio atlygio.

Šiandien pasibaigus prieš metus su savivaldybe pasirašytos sutarties terminui, "Švyturio" laikraštis taip ir darys. Reikia tikėti, kad laikraščiui išgyventi leis vien tik skaitytojai.

Lietuvos žiniasklaida jau seniai kelia problemą, kad pardavinėdama savo leidinio plotą savivaldybės informacijai finansiškai silpna šalies regioninė žiniasklaida tampa priklausoma nuo vietos valdžios. Iš esmės, toks gyventojų informavimo būdas yra ne kas kita, kaip laikraščio papirkinėjimas siekiant užsitikrinti leidinio lojalumą ir užčiaupiant kritiką.

Ar toks staigus savivaldybės poreikis tik "Švyturio" sąskaita taupyti informavimui skiriamas lėšas, nėra tiesiogiai susijęs su tuo, kad nuo gegužės pabaigos "Švyturys" ėmė kritiškiau vertinti valdžios veiksmus? Ar tokie savivaldybės sprendimai neužsitraukia gerokai rimtesnio, šalies Konstitucijos teisių pažeidimo?

Galima numanyti, kad iki šiol rajono politikai gyveno vietos leidinių nepaliesti ir apie valdžios abejotinus sprendimus buvo gausiai kalbama, bet niekur neviešinama. Matyt, todėl "Švyturio" laikraščiui pradėjus abejoti savivaldybės administracijos ar politikų veiksmais valdžioje sukelia labai audringą ir net neadekvačią reakciją.

Antai, prieš tris savaites paskelbus, kad konkursą į Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vyr. specialistės pareigybę laimėjo tarybos nario V.Adomaičio žmona, redakcija sulaukė reikalavimo paneigti šią žinią, žurnalistą kaltinant paskleidus "melagingą šmeižikišką" informaciją. Labiausiai politikui užkliuvo tai, kad buvo paskelbta apie šiai pareigybei prieš tai paskirtą maksimalų atlyginimo koeficientą.

Iš tiesų, buvo suklysta -- maksimalus valstybės tarnyboje numatytas šių pareigų koeficientas yra gerokai didesnis, tačiau koeficientas 7,8, kurį naujoji specialiste gauna kartu su dar viena anksčiau dirbančia kolege, yra didžiausi šiame skyriuje. Kitos šios skyriaus speciallistės gauna mažiau.

Jei jau gilintis į šią situaciją, šiai pareigybei didesnis koeficientas buvo nustatytas praėjusių metų paskutinę dieną vertinant skyriuje dirbusios specialistės darbo stažą, kvalifikaciją ir pareigų atlikimo kokybę. Kiek vėliau, šiai specialistei išėjus užtarnauto poilsio, jos užsidirbtas koeficientas šiai pareigybei buvo paliktas.

Savivaldybės administracijos vadovų būtų galima paklausti, kodėl atsilaisvinusi pareigybė nebuvo suteikta ir kartu šitaip paskatinta kuri nors šiame skyriuje anksčiau dirbanti specialistė, bet didesnis atlyginimas iš karto buvo skiriamas iki tol savivaldybėje nedirbusiai ir iš "Sodros" atėjusiai darbuotojai?

Tačiau atsakinėti į šiuos klausimus turėtų savivaldybės administracija. Kad ir valdančiąjai daugumai priklausantis tarybos narys V.Adomaitis, reiktų tikėti, administracijos specialistų atlyginimo nenustatinėja ir kadriniais reikalais savivaldybėje nesirūpina.

Kita vertus, kokios visuomenės reakcijos V.Adomaitis tikėjosi, matyt, pritardamas savo žmonos sprendimui siekti karjeros vyro kontroliuojamoje savivaldybės administracijoje?

˙Alvydas Ziabkus

Švyturio laikraštis