Vieno žmogaus partija: „aušriečiai“ vilioja J. Marcinkevičiaus eilėmis ir kova su elitu

Susitikimą su rinkėjais Rokiškyje Remigijus Žemaitaitis pradėjo paleisdamas poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščių įrašus.

„Marcinkevičius yra vis dėlto žmogus, kuris kūrė, kuris galvojo apie Lietuvą, ne taip, kaip šitie bolševikai, kurie yra valdžioje“, – pusšimčiui atėjusiųjų sakė R. Žemaitaitis, piktindamasis dėl to, kad J. Marcinkevičiaus atminimas iki šiol nėra įamžintas Vilniuje.

Netrukus jis krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną pavadino ufonautu, jo vadovaujamą ministeriją – pinigų taškymo pavyzdžiu, ir susirinkusiesiems pradėjo dėstyti pernai savo įsteigtos partijos „Nemuno aušra“ pažadus.

Renginys Rokiškio Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje buvo skirtas pristatyti partijos vienmandatininką Ignotą Adomavičių. Rengiantis susitikimui su rinkėjais, ant scenos net buvo pastatytos dvi kėdės.

Tačiau per beveik dvi valandas trukusį susitikimą R. Žemaitaitis ant vienos jų pasėdėjo tiek, kiek jam užtruko pašaipiai pavaizduoti virtuvėje prie lango rūkantį ir taip draudimą rūkyti balkonuose apeinantį žmogų, o vienmandatininką ir vietos skyriaus aktyvistus politikas ant scenos pakvietė likus penkioms minutėms iki susitikimo pabaigos.

Pats R. Žemaitaitis kratosi asmenybės kulto etiketės, tvirtindamas, kad jo sąraše yra ir Seimo narių, ir buvusių ministrų, ir žinomų žmonių savivaldoje.

Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis sako, kad „Nemuno aušra“ yra „vieno žmogaus partija“.

„Balsavimas už už ją yra paremtas tuo, kad sekama paskui lyderį“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas Mažvydas Jastramskis.

Naujienų agentūra BNS tęsia publikacijų ciklą, parengtą artėjant spalį vyksiantiems Seimo rinkimams. Jame įvairiais pjūviais apžvelgiamos su būsimuoju balsavimu susijusios tendencijos, populiariausių partijų pažadai ir pristatytos pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujančios politinės jėgos.

„Naglas esu“

Stebint nacionalinę politiką Vilniuje, R. Žemaitaičio pavardė šiandien dažniausiai minima diskutuojant apie tai, ar po rinkimų jis bus prileistas prie valdžios, nepaisant antisemitiniais pripažintų pasisakymų.

Tačiau susitikime Rokiškyje politikas apie Izraelį ir žydus nekalba.

Per pirmąją susitikimo valandą jis pažadėjo dvejus metus nekeisti jokių mokesčių, esant galimybei nuo 2026 metų prilyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį minimaliai mėnesinei algai (MMA), panaikinti automobilių registracijos mokestį ir nukreipti daugiau už kurą surenkamo akcizo keliams tvarkyti, liberaliau naudoti privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervą, gerinti sveikatos paslaugų prieinamumą, delistinguoti „Ignitis“ akcijas.

Nepaisant iš pažiūros nuosaikesnio temų spektro, R. Žemaitaitis išliko aršus ir pašaipus oponentų atžvilgiu.

Vienu pagrindinių uždavinių R. Žemaitaitis įvardija su sovietų KGB bendradarbiavusių asmenų anketų išslaptinimą ir tvirtina, kad tarp tų žmonių neabejotinai bus jo kritikų.

„Pagrindinis reikalavimas mums jungiantis prie koalicijos bus ne antisemitinis reikalas, o KGB dokumentų išviešinimas“, – Rokiškyje kalbėjo jis.

Vardydamas pažadus, kandidatas vis įterpia kritiką įvairaus spektro politikams, įskaitant būrį konservatorių, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę, socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę.

„Nu, niekaip negaliu pakęsti tų kgbistų vaikų, kurie šiandien siautėja Lietuvoje ir sako, kad myli tėvynę“, – tvirtino politikas, bet nesusiejo KGB su konkrečiais asmenimis.

„Aš, žinote, toks naglas esu. Leidžiu sau daugiau negu visi kiti politikai kartu paėmus, nes visi kiti kažkaip bijo pampersus užsidėję, ką žurnalistai ir spauda pasakys“, – sakė R. Žemaitaitis.

Besirengiantieji balsuoti už „Nemuno aušrą“ giria politiką už tai, kad jis nevynioja žodžio į vatą.

„Pliusas labai didelis Žemaitaičiui. Neieško žodžio kišenėje. Ką bepaklausi, turi atsakymą“, – sakė 66-erių senjoras Benjaminas Mikalauskas.

51-erių smulkusis verslininkas Marius Garbačiūnas teigė palaikantis R. Žemaitaitį, nes „žmogus sako tiesą“.

„Jau atsibodo mums visi tie melai“, – tvirtino vyras.

„Visus savo pažįstamus agituoju iš aplinkinių miestelių ir kaimų už „Nemuno aušrą“. Sakiau, pabandykit tik nebalsuoti. Visą teisybę sako, kas dedasi Lietuvoje“, – teigė dirbanti pensininkė Laimutė.

Perlips 10 procentų?

Tokie susitikimai su rinkėjais kaip Rokiškyje tapo bene atpažįstamiausiu R. Žemaitaičio kampanijos atributu. Jo paskyra feisbuke pastaruosius kelis mėnesius buvo nusėta skelbimais apie vizitus regionuose.

Ši taktika rinkti balsus politikui nėra svetima – dar 2016 metais jis Lietuvą išmaišė su tuometiniu bendražygiu „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje Vytautu Kamblevičiumi.

„Varėm kelis mėnesius be jokių išeiginių, atostogų, be šeimų“, – sakė „Nemuno aušros“ pirmininkas.

„Dabar panašiai. Kokius du, tris kartus apvažiavau Lietuvą“, – pridūrė jis.

„Nemuno aušrą“ R. Žemaitaitis įkūrė pernai lapkritį, o rinkimų kampaniją vykdo pasitraukęs iš Seimo.

Tai jis padarė vengdamas apkaltos dėl pasisakymų apie Izraelį ir žydus, kuriuos Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius parlamentaro priesaiką. Dėl tų pačių žodžių jis yra teisiamas neapykantos kurstymo byloje, jau pasiekusioje teismą.

„Nemuno aušros“ būsimas pasirodymas yra viena didžiausių šių rinkimų intrigų.

Partija yra įsitvirtinusi trečioje vietoje visuomenės nuomonės apklausose po socialdemokratų ir konservatorių, todėl pretenduoja gerai pasirodyti daugiamandatėje apygardoje.

M. Jastramskis vienintelis iš politologų konkrečiai prognozuoja, kad R. Žemaitaičio partija daugiamandatėje surinks 13 proc. balsų. Priklausomai nuo kitų politinių jėgų gautų balsų, to turėtų pakakti gauti keliolika vietų Seime.

Jis „Nemuno aušrą“ stato į politinių jėgų bloką, kurių rinkėjas nepalaiko LGBTIQ partnerystės įteisinimo, yra labiausiai nepatenkintas demokratijos veikimu Lietuvoje ir stipriai abejoja gynybos finansavimo didinimu.

„Tarp jo rinkėjų daugiau yra tokių, kurių pajamos yra žemiau medianos. Pagal tautybę, amžių didelių skirtumų nėra“, – sakė mokslininkas.

Pasak jo, nors didžiuosiuose miestuose žmonės, tikėtina, dažniau rinksis kitas politines jėgas, ten taip pat yra R. Žemaitaičio simpatikų.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis „Nemuno aušrą“ vadina protesto partija ir sako, kad tokio pobūdžio dariniai nėra naujiena Lietuvos politinėje padangėje.

„Tokios partijos Lietuvos tradicijoje rinkiminėje kartojasi nuolatos jau daugybę metų ir šiuo atveju čia nėra nieko stebėtina“, – sakė filosofas, pasirašęs praėjusią savaitę paskelbtą visuomenininkų laišką, raginantį neprileisti antisemitinių jėgų prie valdžios Lietuvoje.

Pasak jo, „Nemuno aušra“ taip pat gali patikti antisemitiškiems rinkėjams, taip pat tiems, kurie norėtų švelnesnių santykių su Rusija ir Baltarusija.

Partijos pasirodymą vienmandatėse apygardose prognozuoti sunku, tačiau M. Jastramskis teigia, kad daugiausiai galimybių „Nemuno aušra“ turi Šiaurės Vakarų Lietuvoje, kur R. Žemaitaitis yra populiarus jau daug metų.

Pats R. Žemaitaitis spėja nuosaikiau ir sako, kad taikosi į dešimt mandatų po abiejų Seimo rinkimų turų.

„Tai būtų man didelė psichologinė pergalė. Subliūkštų tas juodinimas ir bandymas piešti Žemaitaitį kaip baubą“, – sakė politikas, nuolat įvardijantis save trečiuoju asmeniu.

„Tikrai galėčiau vadovauti ministerijai“

Visgi diskusijose apie „Nemuno aušrą“ viešojoje erdvėje dominuoja ne jos rinkimų pažadai, o svarstymai, ar partijai pavyktų patekti į valdančiąją daugumą net ir turint reikšmingesnę frakciją Seime.

Konservatoriai jau kurį laiką ragina kitas partijas kurti „sanitarinį kordoną“ prieš R. Žemaitaitį valdžioje, o socdemai, nors ir neatmeta koalicijos tikimybės, sako, kad jo antisemitinė retorika apsunkina galimą bendrą darbą.

Spaudimą didina ir prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, kad nemato R. Žemaitaičio Vyriausybėje.

Pats politikas sako, kad nori dirbti Ministrų kabinete.

„Koks gi gali būti politikas, kuris prisiimdamas partijos lyderystę nenorėtų būti ministru? Pats esu teisininkas, tikrai galėčiau vadovauti ministerijai“, – sakė R. Žemaitaitis.

Anot jo, turint omenyje paprastai nedidelę persvarą tarp dešiniųjų ir kairiųjų Seime, centro kairės koalicijai neišvengiamai reikės ieškoti paramos „aušriečių“ frakcijoje.

„Kai ateis prašyti balsų, aš jiems tada priminsiu visus kordonus. Viena yra kalbėti į eterį, bet yra gyvenimas“, – pareiškė „Nemuno aušros“ lyderis.

„Aš tikrai centro dešinės daugumos nepalaikysiu. Palaikysiu centro kairiuosius, bet kad ir kaip nekęstų to Žemaitaičio, ir su dešimt Seimo narių reikės skaitytis“, – pridūrė jis.

R. Žemaitaitis tvirtino, kad jo partiją domintų energetikos, žemės ūkio, susisiekimo, aplinkos ministrų portfeliai.

Jis sakė turintis ir kandidatus į ministrus, tačiau jų kol kas neįvardija.

„Toks yra susitarimas su kandidatais, kad jie nebūtų tampomi ir žeminami viešai, – kalbėjo politikas. – Ir taip turime pakankamai cancel (atstūmimo – liet.) kultūros Lietuvoje“.

Nenoras prileisti „Nemuno aušros“ prie Vyriausybės gali nulemti ir mažiau įprastus Lietuvos politikai sprendimus.

„Kiek matome Vakarų Europoje, yra valstybių, kurios bando sudaryti tą „sanitarinį kordoną“ prieš radikalias jėgas. Bet yra atvejų, kai tokios partijos nedeleguoja ministrų, bet remia Vyriausybę“, – sakė M. Jastramskis.

Panašus precedentas vos nenutiko Lietuvoje 2017 metais, kai valdantieji „valstiečiai“ vos nepasirašė paramos Seime susitarimo su Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga, nežadėdami šiai partijai jokių postų vykdomojoje valdžioje.

R. Žemaitaitis sako kol kas apie jokius konkrečius variantus nesvarstantis.

„Partijoje dar apie nieką nesikalbėjome. Sulaukim rinkimų pabaigos“, – sakė jis.

Tuo metu „Nemuno aušros“ rėmėjus kalbos apie „sanitarinį kordoną“, panašu, tik mobilizuoja.

„Jį puola labiausiai iš visų. Norisi jam padėti, kad būtų politikoje toks žmogus“, – Rokiškyje po susitikimo su R. Žemaitaičiu sakė 68-erių Virginija Mikalauskienė.