Vieno daugiabučio pirmininko įsitikinimai riboja galimybes visiems namo gyventojams naudotis naujos kartos televizija ir internetu

Panevėžyje šviesolaidinio interneto tiekėjai yra trys, tačiau ne visi gyventojai gali laisvai rinktis. Kai kurių komunikacijų tinklų neįmanoma įvesti, nes darbuotojų neįsileidžia bendrijos pirmininkas. Ar turi teisę daugiabučių pirmininkai spręsti, kiek interneto tiekėjų gali būti name, ir ar taip nepažeidžiama vartotojo laisvė ir teisė rinktis paslaugas, komentuoja teisininkė.

Užsisakė paslaugą, bet jos negauna

Panevėžietis Petras (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) negali naudotis interneto ryšiu, kurį užsisakė. Pasirodo, kad jo pasirinktas tiekėjas, telekomunikacijų bendrovė „Splius“, jau kelintą mėnesį niekaip nepatenka į daugiabutį namą, todėl negali įvesti elektroninių ryšių tinklo. Priežastis neįtikėtina – neleidžia namo pirmininkas.   

„Užsisakiau interneto paslaugas per miesto šventę, bet atsitiko toks techninis dalykas – namo pirmininkas neįsileido jų įvesti. Parašiau jam raštą ir gavau atsakymą, kad vienas gyventojas negali nurodinėti namo pirmininkui, kuris vadovaujasi aukštesne valdžia – bendrijos susirinkimu“, – pasakoja Petras. 

Namo savininkų susirinkime, anot gyventojo, šis klausimas buvo nekorektiškai pristatytas: esą čia ateis „Splius“, kažką čia darys, naudosis mūsų komunikacijomis ir nieko nemokės, nes jam patalpų nereikia.  

„Ant mūsų namo stovi kitų tiekėjų antenos, jiems reikalingos patalpos ir serveriams sustatyti, ir jie moka nuomos mokestį, o čia, išeina, antenų nebus ir nuomos nebus. Visi moka, o čia – nemoka. Per susirinkimą šis klausimas buvo pristatytas taip, kad „Splius“, atėjęs į mūsų namą, važinėsis liftu, vaikščios po mūsų laiptines, naudosis mūsų teritorija, o mums čia naudos jokios nebus. Ir dauguma nubalsavo „prieš“. Nieko daugiau paaiškinta nebuvo, tik „nauda, nauda, nauda“. Dar  pirmininkas pareiškė, kodėl aš čia noriu to „Splius“, kai yra kiti ir pigiau siūlo. Tai vėlgi netiesa“, – pasipiktinęs gyventojas. 

Vyras palygino paslaugų kainas su kitais tiekėjais ir paskaičiavo, kad jam reikiamas interneto kiekis, įsigyjant „Splius“ akcijos metu, išeina pigiau, nei dabar siūlo kiti. Dabar gyventojas prašo pagalbos iš paties tiekėjo, atliekant teisinius veiksmus. Jis tikisi, kad bus įrodyta, jog neteisingai buvo pristatytas klausimas, ir tas sprendimas bus atšauktas.   

„Dabar, jei namas iš to naudos negauna, aš, kaip vartotojas, paslaugos negaliu gauti. Jeigu namas gauna naudą, tai kiek aš tada permoku už esamas paslaugas? Dykai nieko nebūna: ar aš, ar kiti namo gyventojai – kiek mes turime mokėti už esamas paslaugas, jei namas gauna naudą?

Tarkime, jei iš 70 gyventojų mes koks 10 naudojamės to tiekėjo paslauga, tai išeina, kad mes ir sumokame visam namui tą nuomą. Kur logika?“ – svarsto panevėžietis.                     

Daugiabučių baimės nepagrįstos

Panevėžyje susidariusi situacija – beprecedentė. Namų, kur naujo tiekėjo atėjimui trukdo namo bendrijų pirmininkai, mieste yra keletas. Su tokia namo pirmininkų savivale ar nesupratimu tiekėjams anksčiau nėra tekę susidurti nė viename mieste. 

Tokie pirmininkų išvedžiojimai klaidina gyventojus. Gyventojų nuogąstavimai, kad tiekėjas vaikščios, šiukšlins, o naujos inžinerinės komunikacijos esą vartos namo energiją, yra visiškai nepagrįsti.   

Pirma, „Splius“ įrengiamas naujausios kartos tinklas ir tam nebūtina jungtis prie namo elektros tinklo ir (ar) naudoti elektros energiją. Antra, tokio tinklo įrengimas yra greitas, paprastas, efektyvus bei nedarantis jokios įtakos namo bendrojo naudojimo patalpoms ir jų būklei.  
Todėl bendrovę „Splius“, kuri jau trečią dešimtmetį teikia telekomunikacijos paslaugas Šiauliuose, Klaipėdoje ir kituose miestuose, tokie pirmininkų pasisakymai mažų mažiausiai stebina.     

„Mūsų paslaugomis klientai pasitiki jau 27 metus, nes mes esame tas interneto tiekėjas, kuris dirba atvirai ir sąžiningai su savo klientais. Ir tvarkingai, kur tik reikia vesti vienokius ar kitokius kabelius. Ar tai būtų daugiabučio namo laiptinė, ar rūsys – visus darbus atliekame tik gavę leidimus, paskui išvalome patalpą nuo tinklo montavimo metu susidariusių šiukšlių“, – aiškina „Splius“ tinklo plėtros ir eksploatacijos vadovas Evaldas Papaurėlis.  

Pažeidžiami gyventojų interesai 

Dar keistesnis pirmininkų argumentas, kad name yra jau kiti tiekėjai, kuriais ir galima naudotis, o naujo nereikia, nes jis neneša bendrijai jokios finansinės naudos. Toks pareiškimas gyventojams net kelia įtarimų dėl neteisėto kitų ūkio subjektų protegavimo. 

Rinkos dėsningumas toks, kad kuo didesnė konkurencija – tuo palankesnė kaina vartotojui. Todėl uždraudimas ar prieštaravimas įrengti komunikacijas name neatitinka pačių gyventojų interesų, nes užkertamas kelias gyventojui pasirinkti norimą paslaugų teikėją. 

„Konkurencija bet kuriame paslaugų teikimo sektoriuje yra labai sveikintinas dalykas ir naudingas būtent pačiam vartotojui. Labai gaila, kad Panevėžyje kai kurie daugiabučių namų pirmininkai to nesupranta ir, prisidengę pačiomis įvairiausiomis priežastimis, neleidžia įrengti tinklo jų administruojamame daugiabučiame name. Yra atvejų, kada gyventojai jau turi sudarę sutartis su mūsų bendrove ir laukia paslaugų po kelis mėnesius, tačiau dėl pirmininko nepritarimo negali gauti kokybiškų ir nebrangių paslaugų. Tokius atvejus mes esame pasiruošę spręsti teisiniu keliu“, – sako bendrovės „Splius“ rinkodaros direktorė Inga Karickienė.

Teisiniu požiūriu – tai savivalė 

Teisininkai komentuoja, kad namo bendrijos pirmininkas negali spręsti už visus gyventojus, kadangi daugiabučio namo visi bendro naudojimo objektai (įskaitant namo konstrukcijas) priklauso visiems namo gyventojams, t. y. butų savininkams. Kiekvienas toks savininkas turi teisę savarankiškai naudotis bendros nuosavybės objektais tiek, kiek toks naudojimasis nepažeidžia kitų savininkų teisių. 

„Teisė pasirinkti interneto ar televizijos paslaugų tiekėją priklauso išimtinai gyventojui. Pirmininkas neturi teisės nuspręsti, koks tiekėjas galės savo paslaugas siūlyti gyventojams, o koks negalės. Jei gyventojas nusprendė sudaryti sutartį su konkrečiu elektroninių ryšių paslaugų teikėju, nes jam  tinka ir patinka jo paslaugos, tai nei pirmininkas, nei kiti gyventojai to drausti negali, nes toks įrangos įsirengimas, naudojantis bendra infrastruktūra, niekaip nepažeidžia daugiabučio namo gyventojų teisių ar teisėtų interesų. Šiais laikais įranga elektroninių ryšių paslaugų teikimui užima ypač mažai vietos ir gyventojai net nepajunta ir dažnu atveju net nepastebi, kad ji yra sumontuota“, – sako tarptautinės advokatų kontoros teisininkė Inga Kostogriz-Vaitkienė, kuri specializuojasi ginčų ir infrastruktūros reguliavimo srityse.

Pasak jos, ne tik namo administratorius ar bendrijos pirmininkas, bet ir bendrijos narių susirinkimas neturi teisės drausti kuriam nors gyventojui įsigyti ir naudotis paslaugomis, juolab tikintis iš to pasipelnyti.  

„Daugiabučio namo bendrija yra skirta administruoti daugiabutį namą ir tokiu būdu užtikrinti savininkų teisių įgyvendinimą, bet ne drausti ar riboti savininkų teises naudotis daugiabučiu namu. Bendrija nėra pelno siekiantis subjektas, todėl negali riboti savininko teisių pasirinkti tiekėją ir naudotis bendro naudojimo objektais, motyvuodama tuo, kad už tai negauna pinigų. Kiekvienas savininkas turi teisę neatlygintinai naudotis bendro naudojimo objektais, nes jis juos išlaiko, mokėdamas atitinkamas jų remonto ir išlaikymo išlaidas, todėl dar papildomai pagal bendrijos pirmininko pageidavimus nieko mokėti neturi nei jis, nei paslaugų bendrovės“, – sako I. Kostogriz-Vaitkienė. 

Kai vyksta tokie dalykai, įtarimų kyla ir dėl vartotojų teisių pažeidimų, ir dėl paties pirmininko ar administratoriaus veiklos skaidrumo.

„Visų pirma, pažeidžiama teisė naudotis savo nuosavybės objektu, kitaip tariant, pažeidžiama teisė į nuosavybę, kuri yra garantuojama LR Konstitucija. Na, ir suprantama tokiu būdu yra pažeidžiama ir teisė pasirinkti paslaugų teikėją bei pasirinkti kokios paslaugos bei jų sąlygos jam yra priimtinos. Esant tokiai situacijai, kyla klausimų dėl pirmininko veiklos skaidrumo. Pirmininko interesas turėtų būti užtikrinti, kad daugiabučio namo gyventojai turėtų maksimalias pasirinkimo galimybes, nes tik taip užtikrinama konkurencija ir gyventojai gauna geriausias kainas bei sąlygas. Kai pirmininkas neleidžia kitiems tiekėjams teikti paslaugų, jis leidžia esamiems tiekėjams taikyti nekonkurencingas sąlygas namo gyventojams – didesnes kainas, prastesnes paslaugų teikimo sąlygas“, – paaiškina teisininkė. 

Lieka teismo kelias

Jei atsiranda vienas kitas tiek įžūlus pirmininkas, kad fiziškai apriboja gyventojo patekimą į atitinkamas patalpas ir atsisako jam suteikti prieigą prie tokių patalpų arba atsisako į jas įleisti atitinkamų inžinerinių komunikacijų darbuotojus, tai žmogui lieka vienintelis kelias – kreiptis į teismą dėl pažeidžiamos savininko nuosavybės teisės. 

Jei bus nustatyti pirmininko neteisėti veiksmai, jis turės sumokėti savininkui visas teismines išlaidas  iš savo kišenės, o ne bendrijos sąskaitos. 

„Svarbu ir tai, kad dauguma pirmininkų įsivaizduoja, kad atsakingi ne jie, o bendrija, kuriai jie vadovauja. Šiuo atveju visi bendrijos nariai turėtų žinoti, kad taip piktnaudžiaujantis pirmininkas už jo veiksmais sukeltą žalą bendrijai atsako asmeniškai ir jei bendrija turės kompensuoti bylinėjimosi išlaidas vienam iš būtų savininkų, tai vėliau tokių išlaidų kompensavimo bendrija gali prašyti iš pirmininko“, – apie finansinę atsakomybę įspėja I. Kostogriz-Vaitkienė.