Vienintelis Lietuvoje - Pačkėnuose

Kriaunų istorijos muziejus Rokiškio rajone dėl lankytojų srauto niekada nepergyvendavo. Žmonės plūsdavo susipažinti su Ragana prisistatydavusia jo įkūrėja, pasigėrėti raganų kolekcija. Dabar muziejuje yra likusios tik penkios žmogaus dydžio burtininkės, skirtos šlovingai muziejaus praeičiai priminti.

Pasikeitus darbuotojams ir nebelikus kam nei kerėti, nei pasakoti apie raganiškus dalykus, nutarta lankytojams pristatyti visai kitokio pobūdžio eksponatus- 2014 metais raganų vietą užėmė dviejų ar šimto metų bažnytiniai drabužiai.

Tad neveltui liepos 13 dieną 13 valandą Pačkėnų kaimo bendruomenė, padedama Lietuvos raganų raganos Vilijos Labučiovienės ir kartu su ja iš Vilniaus atvažiavusių draugių raganėlių pradėjo Gyvojo raganų muziejaus atidarymo kerėjimą. Ši data pasirinkta neatsitiktinai,- tą dieną įvyko saulės užtemimas, ir prasidėjo naujas Selenos, baltojo mėnulio ciklas, kas reiškia žmogaus galimybę išeiti iš karmos lauko rato į amžinybę.

Muziejaus įkūrimo istorija gana paprasta: bendruomenės gyventoja nuo seno gamino raganas ir, kai joms namuose pradėjo darytis ankštoka, mintimis pasidalino su Loreta Mikalauskiene, o ji su seniūnu Sauliu Gaižausku. Idėja jam patiko ir, kaip sako pats seniūnas, išskyrėm keletą lentų, keletą cviekų ir po kurio laiko muziejus buvo gatavas. Beliko tik įsikraustyt.

Seniausiai paplitusi etimologija žodį ragana sieja su žodžiu regėti ir teigia raganą buvus regėtoja šmėkla, dvasia. arba traktuojama kaip raguota būtybė, nurodant į giminystę su velniu. Dar viena teorija: Ra ir ganyti. „Ra“ yra šviesos prigimtis, Saulė. Žodis „Ra-gana“ reikštų: vidinės žmogaus dvasios šviesos ganytoja, kitaip tariant – sielos gydytoja. Tačiau krikščionybės įsigalėjimas raganoms buvo mirtinas - moteriškas pasakų ir sakmių būtybes, turinčias stebuklingų galių, sulig krikščionybės atėjimu imta sieti su velniais ir demonais. Kaip atpažinti raganas, dominikonai išleido vadovėlį, kurio pagalba buvo sudeginta apie 200.000 „raganų“. Paskutinė egzekucija buvo įvykdyta prieš 225 metus. 1782 metais Šveicarijos Alpių miestelio Glaruso teismas pripažino Anną Goldi kalta dėl raganavimo ir nuteisė nukirsdinti.

Renginio vedėja ragana Loreta bandė panaudoti seną raganų susisiekimo priemonę – šluotą, raganų ragana Vilija Lobačiuvienė muziejui padovanojo raganą–lėlę, ir pelynų šluotą, palydos raganėlė – angeliuką raganaitę, bei raganiško medaus gėrimo buteliuką. Kai kurioms ceremonijos dalyvėms labai labai labai pavyko- iš pačios Vilijos Lobačiuvienės rankų gavo po stebuklingą apyrankę ar žiogelį.

Prasidėjo paslaptingos Gyvojo Raganų muziejaus atidarymo apeigos. Visi, norintys dalyvauti apeigose privalėjo išjungti išmaniuosius telefonus, fotografai viltį įamžinti eksponatus privalėjo palikti už durų. Siaurame koridoriuje eksponuojamos raganaičių, būrėjų ir vorų lėlės, o pačiame gale gale-slėpinga šėpa, kurios raktą, tariant burtažodžius, reikia pasukti tris kartus į kairę, tris kartus į dešinę ir tik tada sulaužyti duris laikančias šluotas.

O po muziejau atidarymo,. Kaip visada-trumpas furšetas. Svečiai vaišinami pelynų arbata, raganų piršteliais, raganų šluotelėmis, saldainiais „Rupūžėlės šokolade“, raganiškomis bulvėmis su kanapių sėklomis ir kitais raganiškais patiekalais.

Kaune ilgus metus veikiantis Velnių muziejus yra įtrauktas į unikaliausių pasaulio muziejų sąrašą. Norisi, kad tokiu muziejumi taptų Pačkėnų Gyvųjų raganų muziejus.