Viena pradinukų klasė visam gyvenimui? Ar tai įmanoma?

Tauragė

Petro Dargio nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt

133445

Šiandieniai ketvirtokai rugsėjo pirmąją bus penktokai ir susidurs su nauja ugdymo programa. Negana to, jie ateis į naujas klases, kurios pagal Vyriausybės nustatytą mokyklų finansavimo tvarką, bus šešiais ar septyniais vaikais didesnės. Vadinasi, senosios ketvirtokų klasės bus išformuotos ir suformuotos naujos, penktokai atsidurs naujose kolektyvuose ir patirs papildomą stresą. Ar negalima būtų šito išvengti? Ar rajono valdžia negalėtų išlaikyti mažesnių dabartinių klasių? Tai pagrindiniai Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos mokinių tėvų klausimai, dėl kurių jie kreipėsi į rajono vadovus ir buvo priimti Savivaldybės tarybos salėje.

Išsaugotos dabartinės mažesnės klasės ne tik apsaugotų vaikus nuo streso, bet ir užtiktų kokybiškesnį jų ugdymą. Apie tai kalbėjo Jovita Lelienienė, Sandra Jankuvienė ir kiti mokinių tėvų atstovai. Juk yra mokyklų Klaipėdos rajone ir Klaipėdos mieste, kur mokosi po 15 ar 16 vaikų klasėje, ir pasaulis dėl to neapsiverčia. Savivaldybės meras Algirdas Meiženis sutiko, kad mažesnėse klasėse būtų lengviau ir vaikams, ir mokytojams, bet kaip tai padaryti ir kiek tai kainuotų?

Savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rasa Kuzminskaitė paaiškino, kad mokinių ugdymo procesas finansuojamas ne iš rajono, bet iš valstybės biudžeto pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką. Savivaldybė gali priimti sprendimą ir leisti mokykloms formuoti mažesnes klases, negu reikalauja Vyriausybės nustatyta metodika. Kaip tik to ir norėtų tėvai. Tačiau tokiu atveju Savivaldybei tektų prisiimti finansinę naštą ir mažesnes klases finansuoti iš rajono biudžeto. Merą domino, kiek tai kainuotų.

Progimnazijos direktorius Arūnas Aleksandravičius pranešė, kad jų mokyklai papildomai reikėtų 148 tūkstančių eurų. Šiuo metu joje mokosi 111 ketvirtokų, jie paskirstyti į penkias klases. Penktoje klasėje iš jų pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką galima suformuoti tik keturias. Turėdama pinigų, mokykla galėtų formuoti ir penktą, bet jai išlaikyti reikėtų per metus 33,4 tūkstančio eurų.

Panaši problema ir su priešmokyklinukais. Jie yra 96 ir eina į penkias klases, bet iš jų bus galima suformuoti tik keturias pirmokų klases. Norint išsaugoti penktą, reikėtų papildomai 17,9 tūkstančio eurų. Dabar 89 septintokai eina į keturias klases, o kai buvo formuojamos septintos klasės rugsėjo 1 d. jų buvo 91, bet du septintokai kartu su tėvais išvyko kitur. Vadinasi, rugsėjo pirmąją iš likusių 89 septintokų bus galima suformuoti tik tris aštuntokų klases. Arba, norėdama išsaugoti keturias, savivaldybė turėtų kur nors surasti papildomai 33,4 tūkstančio eurų. Šiuo metu 89 šeštokai eina į tris klases, vadinasi, ir jiems reikėtų gerinti mokymosi sąlygas, ir jiems surasti papildomai 33,4 tūkstančio eurų. Kur? Tik rajono biudžete.

Jeigu iš kur nors į progimnaziją ateitų naujų vaikų, viskas išsispręstų savaime, be papildomų subsidijų. Progimnazijos direktorius tokio stebuklo nesitiki. Jo manymu, kur kas realiau tikėtis, kad mokyklai prireiks papildomai 148 tūkstančių eurų. Ir ta suma tikriausiai didės, nes nuo rugsėjo kils mokytojų atlyginimai.

Meras A. Meiženis suabejojo, ar ir tokių pinigų užtektų. Juk be Šilalės progimnazijos rajone yra ir kitų mokyklų, ir joms visoms turi būti suteiktos vienodos sąlygos. „Mes negalime išskirti vienos kurios nors klasės ar mokyklos, suteikdami jai privilegijas ir pamiršdami visas kitas, – kalbėjo meras. – Visos mokyklos turi gyventi pagal vienodas taisykles. Jeigu kursim naujas taisykles, tai vienodas visiems. Vadinasi, prireiks kelių šimtų tūkstančių“.

Štai dilema visam mūsų rajonui: ar jis galėtų sukurti mokykloms kitokias taisykles, nei galioja visoje šalyje, prisiimdamas šimtus tūkstančių papildomų išlaidų? Meras pažadėjo, kad tėvų siūlymas bus svarstomas, bet pareiškė abejojąs, ar Savivaldybės taryba balsuotų už tokį sprendimą, ypač šiemet, kai nebus surinktas visas planuotas biudžetas. Jau dabar aišku, kad pritrūks apie pusės milijono eurų. Iš ko reikėtų atimti, norint papildomai skirti švietimui, kuriam ir taip atitenka apie trečdalis biudžeto? Šis mero klausimas liko be atsako.

O gal yra kitas kelias – kaip nors paveikti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad ši inicijuotų naujas mokyklų finansavimo taisykles? „Labai abejoju, kad šalies Vyriausybė dėl Šilalės rajono keistų mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo aprašą, – sakė Savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rasa Kuzminskaitė. – Mes perdavėme ministerijai Šilalės progimnazijos mokinių tėvų prašymus, bet nemanau, kad nusistovėjusi tvarka bus pakeista. Labiau tikėtina, kad dabartiniams ketvirtokams rugsėjo pirmąją teks adaptuotis naujomis sąlygomis, kaip tai vyksta kasmet. Mes vaikams visą gyvenimą neišsaugosim šiltnamio sąlygų, jie visada turės kur nors prisitaikyti. Svarbu, kad nauji komplektai būtų formuojami skaidriai, teisingai, nekuriant „gerųjų“ ar „blogųjų“ klasių“.

O kaip tai daroma progimnazijoje pagal jos nustatytą tvarką? „Anksčiau mes išformuodavome mažiausiąją klasę, paskirstydami jos mokinius po kitas klases, ir tai nebuvo pati teisingiausia praktika, – pripažįsta A. Aleksandravičius. – Išformuojamos klasės vaikai jaučiasi nuskriausti – jie turi eiti į susiformavusius kolektyvus, kur prisitaikyti daug sunkiau. Naujokui tarp senbuvių visada sunkiau, jis nepakeis nusistovėjusios tvarkos. Daug teisingesnė ministerijos siūloma atsitiktinė klasių formavimo tvarka, kai visų paralelių klasių vaikai surašomi į du mergaičių ir berniukų sąrašus alfabeto tvarka, o paskui paskirtimi tolygiai į visas klases. Taip visos klasės sukuriamos iš naujo. Kai kur Vakaruose, tarkime, JAV, Skandinavijos šalyse, tai daroma kasmet, visos klasės kiekvienais mokslo metais performuojamos iš naujo. Kodėl? Naujas kolektyvas vaikui yra ne tik stresas, tai ir nauja galimybė atsiskleisti jo asmenybei. Svarbu, kad ta galimybė visiems būtų vienoda, niekam nesuteikiant geresnių ar blogesnių pradinių sąlygų“.

Bet negi klases būtinai stambinti? Juk Lietuvoje yra mokyklų, kur klasėje mokosi po 15 ar 16 penktokų! Negi tėvai melavo?

„Taip, aš žinau, tokių mokyklų yra nemažai. Tarkim, mokykloje 30 penktokų, jie visi pagal nustatytą tvarką turi eiti į vieną klasę. Bet štai į mokyklą iš kur nors ateina dar vienas penktokas. Kadangi 31 mokinys vienai klasei per daug, tai ji dalijama į dvi klases po 15 ir 16 mokinių. Štai ir visa matematika“, – paaiškino progimnazijos direktorius A. Aleksandravičius.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt