Viena iš penkių mamų patiria pogimdyvinės depresijos simptomus: sutrikimas dažnai neatpažįstamas arba klaidingai klasifikuojamas

Viena iš penkių mamų Lietuvoje patiria pogimdyvinės depresijos simptomus, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atliktos apklausos. Vis dėlto, praėjusiais metais nustatytas tik 41 pogimdyvinės depresijos atvejis. SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo Igno Rubiko teigimu, dauguma depresijos, atsiradusios po gimdymo, atvejų klaidingai priskiriami įprastai depresijai.

„Iš statistikos matome, kad depresija po gimdymo neatitinka realybės. Iš viso yra 41 sutrikimas, nustatytas 2022 metais. Panašus skaičius varijuoja pastaruosius 10 metų“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pristatė I. Rubikas.

„Tačiau čia reikia paminėti, kad gali būti, jog nemaža dalis sutrikimų yra ne tik, kad neatpažįstama, bet gali ir būti klasifikuojama po kitomis kategorijomis, kaip, pavyzdžiui, įprasta depresija, kurios turime virš 30 tūkst.“, – pabrėžė SAM atstovas.

Ministerijos atliktų apklausų duomenimis, 1 iš 5 moterų Lietuvoje patiria pogimdyvinės depresijos simptomus.

I. Rubiko teigimu, moterims, susiduriančiomis su pogimdyvine depresija, šiuo metu pagalba gali būti suteikta savivaldybėse esančiuose psichikos sveikatos centruose.

„Yra visa paslaugų sistema, kuria galima naudotis, sprendžiant šią problemą. Yra psichikos sveikatos centrų tinklas kiekvienoje savivaldybėje, kur teikia paslaugas gydytojų komanda, nereikalingas siuntimas, paslaugos gali būti teikiamos tiek gyvai, tiek nuotoliu“, – posėdyje kalbėjo SAM atstovas.

„Specializuotą psichologinę pagalbą apima tiek ir ambulatorinė psichoterapija, tiek dienos stacionarai. Ir mobiliosios psichologinės pagalbos komandos, teikiančios pagalbą šeimoms, bendruomenėms kasdien“, – pridūrė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovės Kristinos Stepanovos teigimu, kiekvienoje savivaldybėje taip pat veikia bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose gali būt suteikiama pagalba pogimdyvine depresija sergančioms mamoms.

„Kiekvienoje savivaldybėje turi veikti bendruomeniniai šeimos namai, kuruose asmuo ar šeima gali gauti visą informaciją apie paslaugas. Svarbiausios paslaugos mamoms – savitarpio pagalbos grupės ir šeimos konsultavimas šeimos namuose“, – teigė K. Stepanova.

SAM: planuojama tobulinti pogimdyvinės depresijos atpažinimo priemones

Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo I. Rubiko teigimu, sprendžiant pogimdyvinės depresijos neidentifikavimo problemą, svarbu tiek sveikatos priežiūros specialistams, tiek ką tik pagimdžiusioms mamos suteikti įrankius, kurie padėtų atpažinti sutrikimą.

„Pirma, atpažinimas ir nukreipimas, nes, ką matome, kad pagalbos galimybių gal ir neužtenka, bet net jeigu mes jas sukursime, bet neturėsime kaip nukreipti į pagalbą arba atpažinti pogimdyvinės depresijos ankstyvoje stadijoje, problemos neišspręsime“, – komiteto posėdyje kalbėjo SAM atstovas.

Anot jo, sveikatos priežiūros specialistai, konsultuojantys pirmaisiais naujagimio metais, turėtų atlikti ir mamų apklausą.

„Šiame lygmenyje turėtų vykti tas atpažinimas ir nukreipimas pagalbos. Kadangi vizitai yra trumpi, iki 10 minučių, geriausia, ką gali padaryti šie specialistai, matydami mamas, – paklausti 2 kontrolinių klausimų, ir sulaukus bent vieno teigiamo atsakymo, rekomenduoti pasidaryti išsamesnį depresijos klausimyną iš 10 klausimų, pagal rezultatus kreiptis pas psichologą ar pasiūlyti kitas pagalbos priemones, kurios nurodytos dalomojoje medžiagoje“, – sakė I. Rubikas.

Jis pridūrė, kad antruoju žingsniu specialistas turėtų mamai duoti paruoštą informacinę medžiagą apie pagalbos būdus pogimdyvinės depresijos atveju.

„Antras veiksmas, dalomąją medžiagą duoti mamai, kad ji žinotų, kur galima kreiptis pagalbos ir galėtų atlikti išsamesnį įsivertinimą“, – teigė SAM atstovas.

„Ne visada mamos yra pasiruošusios čia ir dabar gauti pagalbą arba priimti problemą. Dėl to yra labai svarbi dalomoji medžiaga, kuri leistų mamoms tą informaciją priimti joms patogiu metu“, – pabrėžė I. Rubikas.

Taip pat ministerija planuoja gerinti mamoms suteikiamų paslaugų kokybę ir aprėptį, plačiau informuoti visuomenę apie pogimdyvinę depresiją.

„Šiuo metu planuojama plėtoti šeimų lankymo modelį, kurio pilotinis projektas vyksta 16-oje savivaldybių ir lankoma 300 šeimų. Tokiu būdu teikiama kompleksinė pagalba intensyvių vizitų metu“, – sakė I. Rubikas.