Vidaus reikalų ministerija ir verslo organizacijos glaudžiau bendradarbiaus gynybos ir civilinės saugos srityje

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA

295502

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienio susitikime su verslo organizacijomis pristatė ministerijos rengiamą Civilinės saugos programą, nutarė į ją ateityje įtraukti verslo pasiūlymus, Vidaus reikalų ministerijai (VRM) ir verslo organizacijoms bendradarbiaujant nuolatiniame formate, taip pat reguliuoti teisinę bazę, kad Lietuva taptų ginklus eksportuojančia šalimi.

„Tikrai labai džiaugiuosi, kad verslas labai aktyviai įsitraukė į šitą susitikimą (...) Žinome, kad šiandien tokia saugumo, tokia geopolitinė situacija verčia mus ieškoti naujų sprendimų ir naujų bendradarbiavimo formų (...) Mes šiandien puikiai suprantame, kad civilinė sauga nėra tik valstybės institucijų, savivaldybių atsakomybė, piliečių atsakomybė, tai yra visų mūsų savrbi dalis ir mes visi turime būti įsitraukę, tiek viešas, tiek privatus sektorius“, – po susitikimo trečiadienį žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak jos, aptartos galimybės nuolatiniame formate verslui aktyviau įsitraukti į Civilinės saugos programos kūrimą, priedangų tinklo plėtrą bei mokymų apie civilinę saugą verslo bendruomenei organizavimą, taip pat ginklų pramonės plėtrą.

„Aiški žinia iš Vidaus reikalų ministerijos pusės, kad mes judėtume sparčiai šioje (ginklų pramonės – ELTA) srityje ir jeigu yra kokių procedūrinių, biurokratinių kliūčių, esame pasirengę jas spręsti", – pabrėžė ministrė.

„Aptarėm galimus veiksmus, kaip paskatinti bent jau naujus vystytojus įrengti priedangas (...) tai yra glaudžiai susiję su savivaldybėm, kurios pastaruoju metu rodo savo biudžeto pajamingumą ir čia prisidėti bent jau infrastruktūros mokesčio neėmimu dvigubos paskirties patalpoms (...) būtų labai didelė paskata", – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis taip pat tikino gavęs ministerijos patvirtinimą, kad, jeigu verslas investuos į savo darbuotojų civilinę saugą, Vyriausybė finansiškai parems priedangų įrengimą.

„Verslas supranta, kad priedangos arba civilinės saugos objektai nėra vien tik mūsų nuosavybė, tai yra visuomenės nuosavybė, nes tai yra susiję su mūsų visų saugumu“, – kalbėjo jis.

„Vieni žino, kiti mažiau žino, kur slėptis, jeigu kažkas įvyks, tai mes sutarėme dėl vieno labai svarbaus dalyko – tam aktyvuosime bendruomenes, visuomenę, bus sukurtas labai aiškus mechanizmas, kaip informuoti visuomenę kritiniu atveju“, – teigė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas.

Lietuva galėtų tapti ginklus eksportuojančia šalimi

Pasak V. Janulevičiaus, svarbu ne tik Lietuvos pramonės gaminamus tam tinkamus produktus pritaikyti civilinei gynybai, energetinės infrastruktūros veikimui užtikrinti ir ryšio priemonėms, dalį pramonės būtina perorientuoti gynybos reikmėms.

„(Pramonė – ELTA) galėtų gaminti labai daug įvairių produktų, amunicijos, skaičiuojant ir tuos pačius sviedinius, ir sprogmenis, galbūt perorientuojant kelias dideles įmones, kurios yra susijusios su chemijos pramone“, – pridūrė V. Janulevičius.

Lietuvos gynybos pramonės asociacijos valdybos narys Robertas Juodka akcentavo, kad eksporto didinimas yra Lietuvos gynybos pramonės tikslas, tačiau jį pasiekti trukdo pasenęs teisinis gynybos įsigijimų reguliavimas, kurį keisti svarbu sistemiškai.

„Mūsų produktai yra kasdien išbandomi ir naudojami Ukrainoje absoliučiai kovinėmis sąlygomis, tikrai yra užsirekomendavę pasaulyje, tą reikia vystyti ir plėsti. (...) (Teisinio reguliavimo – ELTA) architektūra iš esmės yra skirta savigynos įsigijimams reguliuoti ir šitų procesų licencijavimui, bet tas pats įstatymas reguliuoja visą gamybą šiandien ir visą poįstatyminių aktų sistemą“, – teigė jis.

„Be gynybos pramonės nėra tiekimo grandinių saugumo, nėra užtikrinimo amunicija, nėra užtikrinimo kitomis priemonėmis, kurios yra būtinos gynybai“, – taip pat išskyrė R. Juodka.

A. Romanovskio teigimu, verslas prisidės prie ginklų pramonės vystymo ir ginklų eksporto skatinimo, jeigu dėl to bus priimtas politinis sutarimas.

„Ir reguliuojančios institucijos, ir verslas – visi prisitaikys prie tų pokyčių, be abejonės, vertinant saugumo elementą, bet tai yra tikriausiai esminė žinutė, kurią verslas nori išgirsti“, – pridūrė jis.

Vitalijus Deniušas, atstovavęs Nacionalinę gynybos pramonės asociaciją, pabrėžė, kad atsižvelgiant į nuolat kintančią situaciją Ukrainoje, kur griaunama civilinė infrastruktūra, tad būtina peržiūrėti patvirtintus gynybos planus.

„Negalime ignoruoti šios patirties“, – akcentavo jis.

V. Deniušas taip pat pridūrė, jog svarbu užtikrinti alternatyvių ryšio, telekomunikacinių priemonių veikimą tiek tarnybų, tiek civilinėje saugoje, kad būtų galima efektyviai reaguoti į bet kokius trukdžius.

Kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.

Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.

Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.

Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt