Viceministrė: „Rail Baltica“ projektui šiemet iš esmės yra užtikrintas 1,5 mlrd. eurų vertės finansavimas

Lietuva

Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA

308724

Strateginio šalies objekto – europinės vėžės „Rail Baltica“ – projekto įgyvendinimui šiais metais iš esmės yra užtikrintas 1,5 mlrd. eurų vertės finansavimas, teigia susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Naujausia „Rail Baltica“ įrengimo finansavimo suma nustatyta 2024 metais atnaujinus projekto kaštų ir naudos analizę. Ją atliko konsultacijų įmonė „Boston Consulting Group“.

„Turime daugiau mažiau aiškią investicijų sumą iki pat projekto pabaigos ir visa apimtimi. Be abejo, ji yra išaugusi. (...) Šiai dienai visos šalys turi arti 3 mlrd. eurų finansavimą šiam projektui, Lietuva tame tarpe turi skirtą finansavimą 1 milijardą savo visam Lietuvos teritorijos ruožui. (...) Noriu tikėtis, kad kitą savaitę bus priimtas nutarimas dar arti pusės milijardo finansavimo europinių projektų. Laikykime, kad šiais metais turime užtikrintą finansavimą 1,5 mlrd. eurų visoms projekto veikloms“, – Seimo Audito komitete trečiadienį pristatydama projekto vykdymo progresą kalbėjo L. Maskaliovienė.

Pasak viceministrės, per šiuos dvejus metus išlieka prioritetas į diskusijas dėl tolimesnio „Rail Baltica“ finansavimo įtraukti Europos Sąjungos (ES) valstybių finansų ministrus, kurie priima sprendimus dėl biudžeto. Šių ministrų įsitraukimas, anot L. Maskaliovienės, padėtų išlaikyti didėjantį Connecting Europe Facility (CEF) ir Karinio mobilumo programų finansavimą, kurių dalis skiriama ir „Rail Baltica“ projektams.

Dar 200 mln. eurų „Rail Baltica“ projektui šiemet numatyta skirti iš Lietuvos biudžeto asignavimų. Jų, pasak viceministrės, yra „daugiau nei pakankamai“, tačiau pilnai asignavimai dar neišnaudoti.

„Visas dėmesys dabar skiriamas darbų spartinimui, diskusijos vyksta su geležinkeliais ir „RB Rail“, ką galime dar padaryti, kad darbai spartėtų. (...) Kol kas man pažangos matosi mažai, dėl to dėmesys ir diskusijos su rangovais yra apie tai, kaip suvaldyti rizikas ir spartinti darbus“, – aiškino L. Maskaliovienė.

Pasak viceministrės, pasirašytas ir protokolas su Lenkijos ministerija leisiantis jungties tarp Kauno ir Lenkijos įrengimą įvykdyti iki 2028 metų.

„Buvome planavę pradėti statybą nuo Kauno link Lenkijos. Dabar pakeitėme scenarijų ir statybos prasidės nuo Lenkijos. Tai Lenkijai abejoti, kad mes neturėsime 2028 metais jungties, nebėra pagrindo, nes statybas pradedame nuo kitos pusės, nuo Lenkijos sienos“, – pažymėjo L. Maskaliovienė.

Kaip birželį sakė viceministrė, planai dėl „Rail Baltica“ atkarpos tarp Vilniaus ir Kauno įrengimo nesikeičia, patvirtinta, kad Vilniaus ir Kauno oro uostų tiesioginį sujungimą bendrais terminalais europine geležinkelio vėže planuojama baigti laiku – iki 2030 metų.

Kaip pabrėžė „Rail Baltica“ rangovės „RB Rail“ veiklos direktorius Marius Narmontas, nauja projekto kaštų ir naudos analizė parodė, kad projektas yra finansiškai naudingas. Kaip skaičiuojama, projekto ekonominis poveikis siekia 6,6 mlrd. eurų, o bendrojo vidaus produkto (BVP) vertė turėtų sudaryti nuo 15,5 iki 23,5 mlrd. eurų.

„Kodėl buvo nauja kaštų ir naudos analizė atlikta – (...) įvyko geopolitiniai įvykiai, karas Ukrainoje, covidas, infliacija. Norėta pasižiūrėti, (...) ar projektas gyvybingas ir naudingas. Kaip matote iš analizės – 6,6 mlrd. bendras ekonominis poveikis. Analizė parodė, kad projektas gyvybingas ir naudingas“, – teigė M. Narmontas.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt