Viceministrė: po COVID-19 pandemijos vis dažniau medikus reikia saugoti nuo pacientų

Viceministrė: po COVID-19 pandemijos vis dažniau medikus reikia saugoti nuo pacientų
Lietuva
Sveikatos apsaugos viceministrė A. Bilotienė-Motiejūnienė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Jūratė Skėrytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Po COVID-19 pandemijos Lietuvoje padaugėjo agresyvių marginalių asmenų, nuo kurių jau reikia saugoti medikus, teigia sveikatos apsaugos viceministrė.

Anot jos, atėjo laikas pasirūpinti medikų teisėmis.

„Kažkada pacientų teisės buvo labai ant bangos, buvo labai stiprus dalykas. Praėjo pusantros generacijos, 25 metai, pacientų teisėms buvo skirtas didelis dėmesys (...) ir dabar pasirodė, kad medikus reikia ginti nuo pacientų. Dabar turime visai kitą visuomenės brandą ir ją padiktavo COVID-19“, – pirmadienį per konferenciją apie greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarką Seime sakė Danguolė Jankauskienė.

Konferencijoje dalyvavęs opozicinės Demokratų frakcijos narys Tomas Tomilinas užsiminė, kad politikai svarsto GMP medikams įstatyme numatyti socialinių ir saugumo garantijų užtikrinimą.

Pasak viceministrės, per kelerius metus visuomenėse marginalų skaičius išaugo keliskart.

„Jeigu anksčiau turėdavo 3 proc. marginalų, taip socialiniai mokslai mums sakydavo, po COVID-19 yra 10–15 proc. marginalų. Mūsų ligoninės su savo saugos tarnybomis susiduria su labai didelėmis problemomis, jau reikia saugoti medikus“, – tvirtino ji.

Prieš savaitę pranešta apie Vilniuje paciento sumuštą greitosios pagalbos vairuotoją.

Pasak D. Jankauskienės, pradėta GMP reforma turėtų paliesti ir medikų socialinių garantijų, saugumo užtikrinimo klausimus.

„Ilgą laiką greitosios medicinos pagalbos netvarkymas ir priklausymas savivaldybėms sukėlė chroninę ligą, kurią dabar reikia gydyti“, – teigė viceministrė.

Ji informavo, kad po įvykio Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje, pasibaigusio jauno mediko mirtimi, surengtas įvairių gelbėjimo tarnybų pasitarimas. Per jį paaiškėjo, kad į įvykio vietą atvykusioms tarnyboms trūksta bendradarbiavimo.

„Yra neblogas reglamentavimas kiekvienos tarnybos viduje ir įstatymais, ir poįstatyminiais teisės aktais, jie žino ką, kada, kaip reikia padaryti, bet kai jos visos kartu susitinka, kaip šios mirties atveju, pasirodė, jog neaišku, kas pirmas turi atvažiuoti, kas po ko eina“, – kalbėjo D. Jankauskienė.

Anot jos, sudaryta darbo grupė turėtų pasiūlyti, kaip tobulinti gelbėjimo tarnybų sąveiką. 

Sveikatos apsaugos viceministrės teigimu, dalį problemų greičiau išspręsti leis ir centralizuotos GMP tarnybos sukūrimas.

Vyriausybė ir Seimas yra nusprendę pertvarkyti GMP sistemą: nuo kitų metų liepos vietoj atskirų savarankiškai dirbančių GMP stočių pradės veikti viena tarnyba su penkiais padaliniais Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 16 GMP paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų, kurių savininkų teises ir pareigas įgyvendina savivaldybių tarybos, 30 gydymo įstaigų greitosios pagalbos padalinių bei dvi privačios GMP stotys. Jose dirba 239 brigados, iš viso 2782 darbuotojai.

„Turime labai didelius netolygumus, vienos brigados išvažiuoja dešimt kartų mažiau, kitos – dešimt kartų daugiau, turime 1 mln. skambučių, iš jų penktadalis yra šeimos gydytojo kompetencijoje, dalis yra pervežimų“, – pasakojo D. Jankauskienė.

Pagrindinis reformos tikslas yra laiku suteikti GMP paslaugas: greitoji pagalba pacientą turėtų pasiekti iki 15 minučių mieste ir iki 25 minučių atokiausiai gyvenamose vietovėse.

Viceministrės duomenimis, šiuo metu greitosios pagalbos medikai mieste į iškvietimo vietą vidutiniškai atvyksta per 11 minučių ir per 30 minučių – kaime. Be to, yra 5 proc. teritorijų, kurios nepasiekiamos, ten gyvena apie 150 tūkst. gyventojų. 

„Mums reikia mažinti tas akląsias zonas, nepaisyti administracinių ribų“, – pabrėžė D. Jankauskienė.

Jos teigimu, šiuo metu vyksta atskirų GMP stočių savininko teisių perėmimas iš savivaldybių. Kol kas tokių sprendimų nėra priėmusios trys savivaldybės: Vilniaus ir Klaipėdos miestų bei Alytaus rajono. Tikimasi, kad iki šio mėnesio pabaigos šis procesas bus baigtas.

Planuojama, kad kitų metų pradžioje visi GMP darbuotojai gaus įspėjimo lapelius apie tai, kad keisis jų darbo sąlygos.

„Saugosime kiekvieną darbuotoją, nes jų trūksta“, – pabrėžė sveikatos apsaugos viceministrė.

Ji pranešė, kad reformai numatoma skirti apie 50 mln. eurų – bus perkami greitosios pagalbos automobiliai, pritaikomos naujos patalpos, kuriama bendra IT sistema ir pan.

Valstybinė ligonių kasa GMP išlaikyti šiemet skyrė 91 mln. eurų, kitąmet tam numatoma tam 98,5 mln. eurų.