Viceministras apie ES migracijos tvarką: Lietuva dar nežino, ar priims užsieniečius, ar mokės lėšas į paramos fondą

Lietuva

Pixabay.com nuotr.

Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA

298081

Priėmus naujus europinius sprendimus dėl migrantų politikos, Lietuva dar nėra apsisprendusi, ar kasmet priims numatytą kvotą užsieniečių, ar mokės kelis milijonus eurų paramos fondui, sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. Pasak jo, net ir įsigaliojus teisės aktui, valstybės narės turės dar 2 metus sprendimo priėmimui.

Kaip buvo skelbta anksčiau, Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino griežtesnes migracijos ir prieglobsčio Europos Sąjungoje (ES) taisykles. Teisės akto pagrindas – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.

Šiam sutarimui įsigaliojus, Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius, arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.

„Įgyvendinimui standartiškai skiriamas 24 mėnesių laikotarpis. Priėmus paktą ir reglamentus ministrų taryboje, paskelbus paktą birželio pabaigoje turėsime 24 mėnesius, per kuriuos ir apsispręsime, kuris variantas yra tinkamesnis Lietuvai“, – pirmadienį LRT radijui teigė A. Abramavičius.

„Reglamentas įsigalios tik po dviejų metų, bet Lietuva galės prisijungti ir anksčiau, jei tokią valią išreikš“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad reforma apima greitesnį nelegalių atvykėlių patikrinimą, sulaikymo centrų kūrimą pasienyje, paspartintą prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, deportavimą ir solidarumo mechanizmą, skirtą sumažinti spaudimą didžiulių migrantų srautų sulaukiančioms pietinėms šalims.

Trečiadienį paskelbtas kompromisas numato daugybę esamų taisyklių papildymų ir sugriežtinimų, kad būtų sumažinta nelegali migracija į ES.

Reformos buvo intensyviai derinamos nuo 2015 m., kai į ES atvyko rekordinis migrantų skaičius. Nors šalys, kuriose valdo dešiniųjų vyriausybės, pavyzdžiui, Vengrija, tvirtai pasisakė už taisyklių sugriežtinimą, pagalbos organizacijos ir Europos kairieji reiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių pablogėjimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt