Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvai nusprendus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) teikti ieškinį dėl vežėjų veiklą varžančių Mobilumo paketo nuostatų, verslas tuo tarpu ieško sprendimų, kaip užtikrinti tinkamą pakeistų taisyklių laikymąsi, kurių įgyvendinimo gaires atsakingos ES institucijos dar tik rengia.
Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, keblioje situacijoje atsidūrę Lietuvos vežėjai dėl to aktyviai bendradarbiauja su atsakingomis ES institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis.
„Kreipėmės į Europos Komisiją, kad būtų parengtos konkrečios instrukcijos, kaip elgtis kai kuriose ginčytinose situacijose. Pavyzdžiui, kokia yra procedūra grąžinti vairuotoją į įmonės įsisteigimo šalį, kai jis išreiškia norą kassavaitinį poilsį atlikti savo pasirinktoje vietoje, arba apskritai atsisako grįžti. Tas pats klausimas, jeigu vairuotojas patenka į rizikos grupę dėl COVID-19 – ar gali jis rinktis poilsį izoliuotoje kabinoje? Esame informuoti, kad šį rudenį tokios gairės bus parengtos, tačiau verslas jau nuo rugpjūčio 20 d. turi įgyvendinti atitinkamas nuostatas“, - sako P. Drižas.
Jo teigimu, Lietuvos transporto ir logistikos įmonių tikslas yra ne tik atkreipti socialinių partnerių dėmesį į iššūkius, su kuriais verslas susiduria įsigaliojus Mobilumo paketo reikalavimams, bet kartu ieškoti racionalių sprendimų jiems įveikti.
TTLA, siekdamas spręsti Mobilumo paketo nuostatų įgyvendinimo klausimą, kreipėsi į ES valstybių narių kontroliuojančias institucijas vienijančias asociacijas – CORTE ir „Euro Contrôle Route“. Šių organizacijų tikslas – užtikrinti vienodą galiojančių taisyklių laikymąsi ir kontrolę visoje ES, gerinant kelių eismo saugumą, tvarumą, sąžiningą konkurenciją ir darbo sąlygas kelių transporto srityje.
P. Drižo teigimu, ES valstybės narės, įgyvendindamos Mobilumo paketo reikalavimus, tikėtina, dėl esamo neapibrėžtumo bus priverstos remtis skirtingomis procedūromis, dėl ko verslas susidurs su papildoma administracine našta, išaugusiais galimų pažeidimų ir baudų atvejais. „Verslas yra suinteresuotas, kad Mobilumo paketo reikalavimų įgyvendinimas praktiniame lygmenyje būtų išspręstas kuo skubiau“, - pažymi P. Drižas. Vieno iš esminių Mobilumo paketo reikalavimo – draudimo atlikti reguliarų poilsį vilkiko kabinoje – įgyvendinimas yra apskritai komplikuotas dėl didžiulio atitinkamos poilsio infrastruktūros trūkumo. Europos Komisijos užsakymu atlikta studija parodė, kad šiuo metu visoje ES trūksta 100 tūkst. parkavimo vietų, tačiau ir iš esamų tik 2,5 proc. yra sertifikuotos ir gali užtikrinti reikiamą saugumo lygį.
„Tuo tarpu situacija su viešbučių pasiūla šalia pagrindinių ES transporto koridorių yra dar blogesnė – nors ir nėra tikslių skaičiavimų, kiekvienas vežėjas gali patvirtinti, kad viešbutis šalia parkavimo aikštelės – retenybė. Europos Komisija ir kitos atsakingo institucijos turėtų greičiau įvertinti esamą situaciją ir peržiūrėti reikalavimo taikymo būtinybę iki kol nebus užtikrintas pakankamas poilsio infrastruktūros lygis “ – pabrėžė P. Drižas.
Sektoriaus atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek vairuotojo grąžinimo nuostata, tiek draudimas atlikti kassavaitinį poilsį transporto priemonės kabinoje prieštarauja taikomoms COVID-19 prevencinėms priemonėms ir jų tikslams.
Mobilumo pakete įtvirtintas reikalavimas grąžinti vairuotojus į įmonės įsisteigimo šalį smarkiai padidins kelionių skaičių kertant ES vidines ir išorines sienas, o tai galimai didina riziką virusui plisti, įspėja verslo atstovai. „Galima teigti, kad ši prievolė, vadinasi ir rizikos valdymas dėl ligos plitimo, tampa papildoma atsakomybė verslui. ES institucijos šiuo atveju taip pat turi prisiimti atsakomybę ir derinti savo veiksmus bei reglamentavimą, kovojant su viruso plitimo grėsmėmis“, - sako P. Drižas.
Vyriausybė praėjusį trečiadienį priėmė sprendimą kreiptis į ESTT dėl Mobilumo paketo ir su juo susijusių ES reglamentų dalinio panaikinimo. Tuo pačiu nuspręsta Teisingumo ministerijai deleguoti ieškinio parengimą, atlikti kitus procesinius veiksmus.
Pasak P. Drižo, Lietuvos vyriausybė parodė solidarumą bei atsakingą požiūrį į Europos Sąjungos teisėkūros procesus, palaikydama nacionalinius interesus dėl ginčytinų kai kurių Mobilumo paketo nuostatų.
Šių metų liepą Europos Parlamentui galutinai patvirtinus Mobilumo paketą, jo taisyklės bus pradėtos taikyti etapais, o dalis taikymo nuostatų jau įsigaliojo. Nuo šių metų rugpjūčio 20 dienos pradėtas taikyti pakeistas reglamentas dėl vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių.
Šis reglamentas apimama dvi esmines sąlygas: reguliarų vairuotojų grąžinimą į įmonės veiklos centrą arba gyvenamąją vietą kartą per 4 savaites ir draudimą atlikti kassavaitinį poilsį transporto priemonės kabinoje.
Kitiems Mobilumo paketo pakeitimams nustatytas ilgesnis pereinamasis laikotarpis. Pavyzdžiui, vairuotojų komandiravimo taisyklės bus pradėtos taikyti nuo 2022 metų vasario, kaip ir reikalavimas grąžinti vilkikus į jų registravimo šalį kas 8 savaites. Taisyklės, susijusios su išmaniaisiais tachografais, bus pradėtos taikyti dar vėliau – nuo 2024 metų.