Verslo kliūčių žemėlapis: Vilniaus regiono verslininkų optimizmas neblėsta

Verslo situacija Vilniuje – viena geriausių Lietuvoje. Įmonių skaičius Vilniaus apskrities savivaldybėse auga, o visos aštuonios regiono savivaldybės pagal verslo aplinkos palankumą yra tarp 20-ies geriausiųjų šalyje.

2018 metais, kaip ir 2017 m., Vilniaus miesto savivaldybė yra antra pagal palankumą verslui šalyje. Vilniaus rajonui atiteko 7 vieta, Elektrėnai, Širvintos ir Šalčininkai atsidūrė atitinkamai 8, 9 ir 10 vietose, Trakai ir Ukmergė – 12 ir 13, Švenčionys – 17 vietoje.

Tokius rezultatus atskleidė „Citadele“ banko trečius metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“. Jo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos ir visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.

Vilniaus regionas – tvirtas šalies lyderis

„Verslo kliūčių žemėlapyje“ kiekvienai savivaldybei apskaičiuotas verslo laisvės indeksas – didesnis jo rodiklis rodo mažesnes kliūtis mažoms ir vidutinėms įmonėms. Indekso augimas iš viso užfiksuotas 19 savivaldybių, 39 regionuose indeksas sumažėjo, 2 – liko nepakitęs.

Kaip ir 2016 bei 2017 metais, 2018 metais palankiausia savivaldybe verslui ir vėl tapo Neringa – čia verslo laisvės indeksas siekia net 156 proc. šalies vidurkio. Antroje vietoje liko Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje užfiksuotas 137 proc. rodiklis, trečioji šiais metais – Palanga su 134 proc.

„Beveik visos Vilniaus apskrities savivaldybės, išskyrus Švenčionių r. savivaldybę, pagal verslo laisvės indeksą viršija šalies vidurkį. Palankumas verslui šiame regione visuomet buvo aukštas, įmonių koncentracija didelė, o platesnė rinka diktuoja didesnę paklausą, kurią reikia atliepti“, – sako Giedrė Kubiliūnienė, „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė.

Jos teigimu, vertinant palankiausius verslui regionus Lietuvoje, Vilniaus apskrities savivaldybės šiais metais užima net pusę pirmojo lyderių dešimtuko.

„Lyginant tyrimo rezultatus su 2017 metų duomenimis, matome pokytį pirmose 10-yje pozicijų. Šiais metais čia yra net penkios Vilniaus apskrities savivaldybės: Vilniaus m., Vilniaus r., Elektrėnų r., Širvintų r., Šalčininkų r. Likusios trys - Trakų r., Ukmergės r. ir Švenčionių r. - savivaldybės rikiuojasi visai netoliese. Joms neabejotinai padeda kaimynystė su Vilniumi – smulkaus ir vidutinio verslo įmonių apklausos metu, verslininkai vertino visą Vilniaus apskrities regioną kaip itin palankų verslo plėtrai“, – sako G. Kubiliūnienė.

Mažiausiai jaudinasi dėl kliūčių

Remiantis apklausos duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos verslininkų įsitikinę, kad geriausia aplinka verslui yra Vilniuje. Su tuo sutinka ir 86 proc. apklaustų Vilniaus regiono verslininkų savo savivaldybės verslo aplinką vertinančių kaip itin palankią.

„Vilniaus apskrityje sparčiai auga mažų ir vidutinių įmonių skaičius. Per pastaruosius metus jis beveik 7 proc. augo Elektrėnuose ir tai yra antras rezultatas Lietuvoje. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių augimas stebimas ir Vilniaus r., Širvintose, Šalčininkuose ir Švenčionyse“, – komentuoja G. Kubiliūnienė.

Pagrindinėmis verslo kliūtimis Vilniaus apskrities verslininkai įvardino mokesčių naštą (51 proc.), kvalifikuotų darbuotojų trūkumą (46 proc.), gyventojų emigraciją (32 proc.). Žvelgiant į ateitį, verslininkus labiausiai neramina didėjantys darbo jėgos mokesčiai (28 proc.) bei kainų augimas (22 proc.).

Didžiausios kliūtys – pasienio regionuose

Vertinant bendrus šalies verslo laisvės indekso duomenis, matyti, kad šalia sienos su Lenkija ir Latvija esantiems Lietuvos pasienio regionams darosi vis sunkiau atsilaikyti tarptautinėje konkurencinėje kovoje. Jei per pastaruosius metus didieji mūsų šalies miestai bei kurortai išliko patrauklūs verslui, tai šiaurėje ir pietvakariuose esantys pasienio ruožai šiais metais išskiriami kaip nepalankiausi ekonominei veiklai.

„Imantis ekonominių korekcijų politiniu lygmeniu neišvengiamai atsiranda sektoriai ar, kaip šiuo atveju, geografinės zonos, kurioms ima sektis prasčiau. Latvija mūsų šalies vartotojus vilioja palankiomis kainomis alkoholiniams gėrimams, o į Lenkiją traukiama pigiau įsigyti maisto produktų, gėrimų, taip pat kitų buitinių prekių. Ir čia susiduriame su situacija, kai geografiškai arti patrauklių užsienio zonų esantys regionai turi laikytis nacionalinio reguliavimo ir vargu, ar net geranoriškiausios vietinės iniciatyvos galėtų padėtį pagerinti iš esmės“, – tyrimo rezultatus apibendrina G. Kubiliūnienė.

Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti ir didesnis įsitraukimas į darbuotojų motyvavimo priemones, aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis.