Verslo atstovai kritiškai įvertino G. Nausėdos ir G. Landsbergio ginčą: mums yra įdomus rezultatas, o ne kieno atsakomybė

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Benas BrunalasŠaltinis: ELTA

247883

Lietuvos verslo atstovai tvirtina, kad jiems neįdomu dėl ko jau antrą savaitę ginčijasi ir kandžiomis replikomis keičiasi prezidentas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) vadovai teigia, kad šalies įmonėms nėra svarbu, kas turėtų prisiimti atsakomybę ES lygiu spręsti išaugusių elektros kainų problemą ar kam reikėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT).

Andriaus Romanovskio ir Vidmanto Janulevičiaus teigimu, svarbiausia, kad sprendimai, užtikrinsiantys Lietuvos verslui konkurencingas sąlygas energetikos krizės metu, būtų surasti, todėl, leidžia suprasti LVK ir LPK vadovai, nėra konstruktyvu, jei Prezidentūros ir Vyriausybės kivirčas skamba garsiau nei konkretūs pasiūlymai elektros kainų krizei spręsti.

Verslo atstovai: mums yra įdomus rezultatas, o ne prezidento ir valdančiųjų konfliktas

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas A. Romanovskis teigia, kad šalies įmonėms nėra įdomu dėl ko nesutaria bei kuo pasidalinti nesugeba prezidentas ir valdantieji.

„Jei kalbėtume apie tuos santykių aiškinimus... Verslui tai yra visiškai neįdomu. Verslas nedalyvauja, nesidomi“, – sakė A. Romanovskis.

„Mums yra įdomus rezultatas. Todėl kas čia yra teisus, kas turi būti atsakingas – ne mūsų reikalas. Mūsų įsivaizdavimu, tai yra valdžios plačiąja prasme atsakomybė. O valdžia yra Seimas, Vyriausybė ir Prezidentas“, – teigė LVK vadovas.

Jo teigimu, verslas, elektros kainoms šoktelėjus į neregėtas aukštumas, turi labai aiškius lūkesčius iš valdžios. Pirmiausiai, kad ji operatyviai priimtų Lietuvos verslui konkurencingas sąlygas užtikrinančius sprendimus.

„Ar yra lūkestis, kad jie sėstų prie vieno stalo ir kalbėtųsi, o ne tarpusavyje žaistų futbolą, kuriame, deja, bet verslas yra tas spardomas kamuolys. Mūsų lūkestis – kad taip nebūtų, kad jie susitartų ir išeitų su sprendimu“, – teigė A. Romanovskis.

„Mes jau du mėnesius viltingai žiūrime ir laukiame sprendimų“, – pažymėjo jis.

Dėl to, tęsė verslininkų atstovas, viešas ir ekspresyvus Prezidentūros ir Vyriausybės aiškinimasis dėl tolesnės Lietuvos atstovavimo EVT tvarkos, šalies įmonėms tiesiog nėra suprantamas. Ypač kai tai vyksta krizės sąlygomis.

„Atvirai pasakysiu, manau, kad verslas neseka diskusijų, kas turi atstovauti, kas atsakingas, kas kaltas ir panašiai. Mūsų lūkestis – sprendimai ir tai, kad sprendimus pasiūlytų sprendimų priėmėjai“ – teigė LVK prezidentas.

Visgi jis sutiko, kad nėra gerai, kai krizės sąlygomis dvi institucijos bei įtakingi šalies politikai, negailėdami vienas kitam priekaištų, stumdosi pečiais.

„Reikia suprasti, kad kitos šalys stebi mūsų vidinį politinį debatą, kuris nėra geras, tad aš nesuprantu, kodėl dabar reikia traukti senas nuoskaudas ir špilkuotis. Juk mes gyvename energetinio karo sąlygomis“, – teigė A. Romanovskis.

Viena vertus, jis pripažino, kad kilusios problemos per didelės, kad jas būtų galima išspręsti vien tik prezidento ir užsienio reikalų ministro bendru darbu. Kita vertus, akcentavo LVK prezidentas, šiuo metu valdžia su sprendimais vėluoja, o santykius tarp institucijų įelektrinęs ginčas niekaip neprisideda prie to, kad nerimo dėl išaugusių elektros kainų verslininkų bendruomenėje būtų mažiau.

V. Janulevičius: verslui nėra skirtumo, kas pasieks Lietuvai svarbius susitikimus

Aptariamą situaciją panašiai vertino ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Jis Eltai teigė, kad pasigenda sprendimų aiškumo iš tarpusavyje besivaidijančių institucijų.

Kaip ir A. Romanovskis, LPK vadovas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos verslui nėra įdomu, kodėl ir dėl ko Prezidentūra su valdančiųjų lyderiais pešasi jau antrą savaitę.

„Mums svarbiau yra rezultatas, o politiniai debatai, aišku, yra politikų klausimas. Mums svarbiausia yra rezultatas, kad priemonės būtų pasiektos ir kad Lietuvos verslas galėtų konkurencingai eksportuoti, gaminti, lyginant su šalia esančiomis valstybėmis“, – sakė V. Janulevičius.

„Politinės kovos – politikų darbas, o mums reikia dirbti, uždirbti, investuoti ir mokėti mokesčius“, – sakė jis ir pripažino, kad kol kas pasidžiaugti atsakingų Lietuvos institucijų sprendimais energetinės krizės metu negali.

„Kol kas konkrečių atsakymų nėra“ – teigė jis, pažymėdamas, kad šiuo metu reikėtų koncentruotis į sprendimus, užtikrinančius tvarų problemos sprendimą.

„Reikia tvarių sprendimų, nes dujų kaina gali šoktelti. Reikia turėti užfiksuotus tvarius sprendimus“, – akcentavo pramoninkų vadovas.

D. Kreivio pasiekimai derybose nėra panacėja: net ir susitarus su Švedija, pinigai greitai nepasieks

A. Romanovskio teigimu, nereikėtų pervertinti naujienų, kurias iš Europos Sąjungos ministrų tarybos posėdžio parvežė energetikos ministras Dainius Kreivys. Praėjusią savaitę ES energetikos ministrai pritarė siūlymui perskirstyti pigiai elektrą gaminančių įmonių viršpelnius. Kaip teigė D. Kreivys, išsiderėta, kad Lietuvai galiotų išimtis, numatanti, jog šalys, iš kurių Lietuva importuoja elektrą, turės su ja pasidalinti viršpelniais.

LVK prezidento teigimu, šio sprendimo tikrai nereikėtų laikyti panacėja elektros kainų problemai spręsti. A. Romanovskio manymu, net ėmus taikyti minėtą mechanizmą, tikėtis, kad Lietuvą greitai pasieks pinigai iš Švedijos, veikiausiai nederėtų.

„Tai yra dalykas, kurio niekada gyvenime nebuvo. Tai reiškia, kad Švedijos Vyriausybė turės suskaičiuoti ir reguliuoti viršpelnius, tada tuos viršpelnius kažkaip reikės pasiimti. Tada turės susitarti su kitų šalių vyriausybėmis, pavyzdžiui, dėl tų pinigų perdavimo. Generalinė mintis yra kaip ir gera – kažkas uždirbo daug dėl to, kad kitiems pardavė labai brangiai elektrą, tad dabar pasidalinkite tais pinigais su tais, kurie brangiai už elektrą mokėjo. Bet ar tai reiškia, kad mes šią žiemą tai pajausime? Ne“, – pažymėjo LVK prezidentas.

Jam antrino ir LPK prezidentas V. Janulevičius.

„Toks dalykas sveikintinas. Tai logiška, bet ar tai bus didelė suma Lietuvai? Gal kokie 50 mln. ar 100 mln. gali skambėti kaip didelė suma, bet tam, kad subsidijuotume visą verslą, mums reikia milijardo“, – sakė V. Janulevičius.

Pramonininkų atstovo teigimu, reikėtų principingai siekti, kad būtų nustatytos dujų kainų lubos. Tai galėtų sumažinti sparčiai augančias elektros kainas. O ar šiuo klausimu derėsis ir rezultatų pasieks premjerė, užsienio reikalų ministras ar prezidentas, akcentavo V. Janulevičius, visiškai nesvarbu.

„Reikia tiesiog įtikinti Europos Komisiją, kad ši priemonė yra tinkama. Ar tai darys prezidentas, ar tai darys Vyriausybės atstovai – skirtumo nėra – svarbu pasiekti rezultatą. Norėtųsi šioje vietoje bendro požiūrio į tai, kad tai būtų išspręsta kaip įmanoma greičiau, kad nenukentėtų mūsų konkurencinė aplinka“, – teigė pramoninkų atstovas.

Susiginčijo dėl to, kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl elektros kainų

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis trečiadienį pareiškė, kad prezidentas G. Nausėda prisiėmė didelę atsakomybę Europos Vadovų Taryboje ieškoti Lietuvai palankaus sprendimo dėl išaugusių elektros kainų. Todėl, „Žinių radijui“ akcentavo ministras, jis, kaip ir visi kiti šalies elektros vartotojai, laukia teigiamų rezultatų.

Į tai reaguodamas prezidentas pažymėjo, kad G. Landsbergis turėtų mažiau mokyti kitus ir daugiau dirbti pats.

„Užsienio reikalų ministras turi didžiulį darbų barą ir jam reikėtų mažiau domėtis, ką aš dirbu – nes aš savo atsakomybę puikiai suprantu – ir pačiam išnaudoti visas galimybes dirbant ministrų taryboje. Tą patį aš raginau daryti ir ministrą Kreivį. Ir ministras Kreivys pastaruoju metu iš tikrųjų demonstruoja visiškai gerą dinamiką“, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentas.

ELTA primena, kad G. Landsbergis praėjusios savaitės trečiadienį užsiminė, jog, siekiant Lietuvai tinkamo sprendimo dėl išaugusių elektros kainų, būtų gerai, kad ne prezidentas, bet premjerė važiuotų į artimiausią Europos Vadovų Tarybą. Tokią poziciją G. Landsbergis išsakė komentuodamas šalies vadovo išsakytą poziciją, kad jis vertins tai, kaip energetikos ministrui Dainiui Kreiviui toliau seksis derėtis ES ir Švedijoje dėl Lietuvai svarbių sprendimų elektros energijos sektoriuje.

Savo ruožtu prezidentas, reaguodamas į užsienio reikalų ministro siūlymą, akcentavo, kad jis yra vienintelis tiesiogiai visų Lietuvos Respublikos gyventojų renkamas politikas, o savo konstitucinių funkcijų taip pat nėra nusiteikęs niekam deleguoti. Be to, pažymėjo prezidentas, siekiant važiuoti į Briuselį spręsti išaugusių elektros kainų problemų, reikia būti pasiruošusiam. O dešiniųjų Vyriausybė, žurnalistams teigė šalies vadovas, tokia nėra. Anot jo, šiuo metu Ingridos Šimonytės vedamas Ministrų kabinetas neturi jokių konkrečių pasiūlymų.

Į tokią išsakytą poziciją netruko sureaguoti ir premjerė. Pasak jos, būtų gerai, jei prezidentas ne tik mokytų kitus kaip elgtis, bet ir pats prisiimtų deramą atsakomybę.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt