Verslo atstovai baiminasi augančio COVID-19 užsikrėtimo atvejų skaičiaus: kai kurios įmonės gali užsidaryti

Vilnius

BNS nuotr.

Reporteris MindaugasŠaltinis: Etaplius.lt

201646

Lietuvoje augantys COVID-19 užsikrėtimo atvejų skaičiai kelia nerimą Lietuvos verslui. Nors šiuo metu nėra daug įmonių, kuriose dėl sergančių darbuotojų strigtų darbas, tačiau situacija – nerami. Jie sako ypač pasigendantys sėkmingesnio bendradarbiavimo su valdžios institucijomis, bet tikisi jų pagalbos šioje sudėtingoje situacijoje. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pabrėžė, kad situacija darosi grėsminga bei siūlo leisti į Lietuvą įsivežti daugiau darbuotojų iš užsienio šalių.

„Dėl darbuotojų saviizoliacijoje kalbame ir su Užimtumo tarnyba, ir su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ir dėl migracijos su Užsienio reikalų ministerija (URM). Aš manau, kad mes vienareikšmiškai turime įsivežti darbuotojų. Kovidiniame kontekste dabar labai aiškiai matosi, kad gal ir nevisiškai būtina izoliacija visų šalia sirgusio asmens dirbusių darbuotojų, arba net sergančių asmenų ir t.t. Gana lanksčiai mes bendraujame su SAM, nes situacija tikrai darosi grėsminga“, – Eltai sakė E. Šiškauskienė.

Verslo atstovė tikina, kad dėl dabartinės pandemijos situacijos jau užsidarė keletas restoranų, o situacija ir toliau yra labai sudėtinga.

„Kalbėjome su vienu restoranų tinklu, tai iš tiesų jau keletas restoranų užsidarė, nes nebeliko darbuotojų. Kai yra tinklas, gali perskirstyti vienaip ar kitaip darbuotojus ir uždaryti porą restoranų, tačiau kitiems, kurie turi po vieną įmonę ar restoraną, jiems, be abejo, yra žymiai sudėtingiau. Viename viešbutyje susirgo du virėjai, tai praktiškai nebelieka kam dirbti. Situacija labai labai sudėtinga“, – pabrėžė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis mato potencialią problemą dėl galimo darbuotojų trūkumo kylant COVID-19 atvejų skaičiui ir teigiamai vertina sprendimą trumpinti saviizoliacijos laikotarpį.

„Mes tokių signalų negavome, bet bendrai dėl skaičių yra akivaizdu, kad tai yra problema, nes natūraliai didelis atvejų skaičius, serga jaunesnio amžiaus žmonės, tai akivaizdu, kad gali nelikti kam dirbti. Nuotoliniame darbe, aišku, žmones pakeičia, bet ne visur. Bendrai atvejų kilimo skaičių galima įvardinti problema. Dėl to mes ir sakėme, kad saviizoliacijos sutrumpinimas ir tų visų apibrėžimų, kontakto su sergančiuoju sušvelninimas yra teigiamas dalykas“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Bendravimas su valdžios institucijomis vertinamas nevienareikšmiškai

Kalbėdama apie bendradarbiavimą su valdžios institucijomis, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė kritikavo, kad šalyje yra įvestas galimybių paso reikalavimas, bet tuo pačiu išskyrė, kad yra sutarta su SAM ir Vyriausybe kalbėtis, jeigu dėl didelio sergamumo prekybos sektoriuje situacija taptų kritinė.

„Mums galimybių pasas yra netvarkoje, bet tai yra keturių mėnesių žinia, mes nekeičiame savo pozicijos, o dėl omikron ir didesnio sergamumo mes esame sutarę su SAM ir Vyriausybe, jeigu matytume, kad situacija darosi kritinė, informuoti juos ir tada gal svarstytų, kad ir prekybai reikia pritaikyti tą kitokią izoliacijos tvarką“, – tikino R. Vainienė.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

E. Šiškauskienė dviprasmiškai vertino santykius su valdžios institucijomis. Viena vertus, ji teigiamai įvertino darbą su SAM bei Užimtumo tarnyba, tačiau tuo pačiu ji kritikavo bendradarbiavimą su Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijomis.

„Su SAM turime labai gerą ryšį ir pradėjome dabar labai intensyvią komunikaciją ir su Užimtumo tarnyba. Mums labai nesiseka su pagalbos priemonėmis dėl energetinių kaštų, nes jau nuo spalio mėnesio turime Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pažadus, kad bus pagalba, bet vis Finansų ministerijos patvirtinimo nesulaukiame, ar bus skirti tie 3-4 milijonai eurų. Šioje situacijoje iš tiesų nejaučiame nei pagalbos, nei dialogo su Vyriausybe, nes nuo spalio mėnesio laukti ir nesulaukti atsakymo – tai iš tiesų kažkaip atrodo labai keistai“, – kritiškai vertino E. Šiškauskienė.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ateities scenarijai migloti, iš valdžios prašoma veiksmų, o ne grasinimų

E. Šiškauskienė, nesulaukdama paramos iš Vyriausybės, planuoja kreiptis į Seimą dėl pagalbos viešbučių ir restoranų sektoriui.

„Mes dar kreipsimės į Seimą ir, be jokios abejonės, daug kas tiesiog užsidarinės, nes neįmanoma atlaikyti, ypač verslo viešbučiams, kurie miestuose ir taip neturi turistų, ir dabar ta situacija tokia, tai aš nežinau, kas dar gali išsilaikyti iki pavasario. Matysime pagal situaciją, nes visi tikisi, kažkaip kapstosi ir vis dar tikimės ir valdžios pagalbos“, – aiškino Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.

„Pavyzdžiui, Rumunija, kuri nėra turtinga šalis, gruodžio mėnesį kiekvienam viešbučiui skyrė po 450 tūkstančių eurų dotaciją. Latviai iš karto sureagavo į energetinius kaštus ir 50 procentų apmoka kiekvieną mėnesį visiems elektros vartotojams. Labai tikimės kažkokių veiksmų iš savo valdžios, nes kol kas matome tik gąsdinimus, kad jau uždarys. Tas ypatingai žemyn muša pardavimus ir tų pačių viešbučių, ir restoranų, o labai norėtųsi matyti ne tik eilutę, kurioje būtų gąsdinimai, bet ir eilutę, kokia pagalba siūloma verslams. Jeigu jau uždarinės, tai tegul uždarinėja ir iš karto informuoja, kokia pagalba būtų, nes dabar tik vieni gąsdinimai ir dažniausiai nepamatuoti“, – pridūrė E. Šiškauskienė.

A. Romanovskio teigimu, dabar Vyriausybėje derinama pagalbos priemonė, skirta viešbučiams ir atvykstamajam turizmui, o iš principo šiuo momentu pagalbos priemonių nėra, nes faktiškai nėra ir ribojimų.

„Vienintelis dalykas, ką mes žinome, yra tas, kad dabar yra derinama priemonė, kuri bus skirta specifiškai viešbučiams ir atvykstamajam turizmui. Bus viena specifinė priemonė, bet iš principo pagalbos priemonių dabar nėra, nes faktiškai nėra jokių ribojimų. Nebėra veikiančio prastovų mechanizmo, subsidijos jau pasibaigusios, tai čia bus specifinė priemonė, kuri bus orientuota į tai, kad kai kurie sektoriai, ypatingai atvykstamojo turizmo, dėl skirtingos metodikos negavo tinkamos paramos anksčiau“, – teigė LVK prezidentas.

„Su atvykstamuoju turizmu buvo tokia problema, kad kada skaičiavo antrą paramos paketą, žiūrėjo jų apyvartas ir lygino su laikotarpiais, kada pas juos 2019-ais metais žiemą buvo žemos pajamos dėl specifikos. Dėl to jie nekvalifikavo pagal kriterijus, nors de facto jie nukentėjo. Aš suprantu, kad ministerija dabar į tai atsižvelgdama derina priemonę, kuri skirta bus ir atvykstamajam turizmui, ir viešbučiams, kurie irgi santykinai labiausiai nukentėjo, bet mažiausiai gavo tos paramos. Čia labai sektorinė, specifinė priemonė, ir daugiau kol kas negirdėjau. Yra tos bendros priemonės, t.y. paskolinės priemonės, kurias administruoja „Invega“ ir viskas“, – pridūrė A. Romanovskis.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt