Verslininkų galvos skausmas: laisvų darbo vietų yra, darbuotojų neranda

Šiauliai

A. Rutkausko nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

185895

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį viešėjo Šiauliuose. Čia ji apsilankė minkštųjų baldų gamybos įmonėje „Vilmers“, su kuria ketinama sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį pagal Žaliojo koridoriaus priemonę. Ministrė su verslininkais diskutavo, kokiais būdais būtų galima pritraukti į regionus daugiau talentų ir kvalifikuotų specialistų, mat šiuo metu įmonių plėtros planus stabdo didelis darbuotojų trūkumas.

rtk01350.jpg

Žada plėstis, tik ar pakaks darbuotojų?

A. Armonaitė į įmonę „Vilmers“ užsuko neatsitiktinai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija trečiadienį pranešė su bendrove ketinanti pasirašyti stambaus projekto investicijų sutartį pagal Žaliojo koridoriaus priemonę. „Vilmers“ įsikurs naujose patalpose Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje ir taps didžiausia jos investuotoja. Įmonė preliminariai planuoja investicijoms skirti apie 20 mln. eurų.

7,5 hektaro ploto sklype iškils 42 tūkstančių kvadratinių metrų ploto gamykla, kurioje bus įkurta apie 800 darbo vietų. Dabar įmonėje dirba apie 470 žmonių. „Vilmers“ direktorius Ovidijus Jalonskis sako, jau dabar įmonėje galėtų dirbti apie 550 žmonių, tačiau darbo vietų plėtrą riboja ne tik gamybos patalpų plotas, bet ir darbuotojų trūkumas. Būtent kvalifikuotų specialistų stygius neramina tiek šios, tiek ir kitų plėtrą planuojančių įmonių vadovus.

Štai „Vilmers“ labiausiai ieško kvalifikuotų gamybos darbuotojų: aptraukėjų, stalių-sukalėjų, klijuotojų, siuvėjų. Bėda ta, kad darbo rinkoje tokio profilio darbuotojų tiesiog nepakanka, tad verslininkai priversti ieškoti būdų, kaip jų rasti ir „privilioti“ pas save.

„Pradėjome aktyvesnę komunikaciją su VU Šiaulių akademija, kartu pradėjome planuoti studijų programas ir dėliotis pagal tai, kokių specialistų mums reikės ateityje. Taip pat siekiame įgyti mokymo įstaigos stausą, kad galėtume gauti licenciją ir suteikti specialybę tam darbuotojui, kuris norėtų pas mus dirbti ir mokytis. Šiuo metu turime 13 tokių darbuotojų, kurie dirba ir mokosi tam tikro amato“, – pasakoja O. Jalonskis

Su darbuotojų trūkumu susiduriančios Šiaulių regiono įmonės priepažįsta, kad šiandien vien konkurencingo darbo užmokesčio pasiūlyti nebepakanka. Žmonės nori jaustis saugūs, turėti visas socialines garantijas, gerai jaustis darbo aplinkoje, todėl kartelė darbdaviams neišvengiamai kyla.

rtk01297.jpg

Ministerijos taikomos priemonės veikia, bet vangiai

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kaip vieną iš strateginių Lietuvos tikslų įvardija talentų ugdymą ir pritraukimą į visus šalies regionus. Tam pasiekti jau yra taikomos atitinkamos priemonės.

Viena jų – ministerijos skiriamos tikslinės stipendijos studijoms, susijusioms su aukštos pridėtinės vertės sektoriais.

Skaičiuojama, kad vien Šiaulių ir Telšių apskričių verslo įmonėms per artimiausius trejus metus gali trūkti beveik 1300 inžinierių ir 480 informacinių technologijų specialistų.

2020–2021 m. ministerija finansavo 260 tikslinių skatinamųjų 200 eurų dydžio stipendijų studentams, pasirinkusiems plėtrai aktualias studijas informatikos, matematikos ir inžinerijos srityse. Šiais metais Šiaulių valstybinei kolegijai numatytos 48 tikslinės stipendijos, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijai – 16.

Šiaulių valstybinė kolegija skaičiuoja, kad priėmimas į studijų programas, kurioms pernai buvo skirtos tikslinės skatinamosios stipendijos, išaugo 23 procentais, o tai, be abejo, yra pozityvus ženklas, tačiau šito išspręsti problemai toli gražu nepakaks.

Šiaulių regione be IT ir inžinerijos krypties specialistų jaučiamas didelis kvalifikuotų darbininkų, įvairių sričių vadovų, kitų aukštos klasės specialistų trūkumas.

Tad akivaizdu, jog norint panaikinti dabartinį darbo rinkos disbalansą, prireiks ne tik nemažai laiko, bet ir kompleksinio tiek Vyriausybės, tiek verslo, tiek mokymo įstaigų bendradarbiavimo.

rtk01323.jpg

Moksleiviai – viena svarbiausių, tačiau pamiršta grandis

„Investuok Lietuvoje“ atstovų teigimu, mūsų šalyje moksleivių karjeros konsultavimui ir ekonomikos žinių lavinimui skiriama katastrofiškai mažai dėmesio. Mokiniai neturi žalio supratimo apie darbo rinkos tendencijas, profesijų paklausą.

Nenuostabu, kad tai galiausiai atsiliepia visai darbo rinkai, kadangi studijų programos pasirenkamos arba pusiau aklai, arba pagal tai, ką rekomenduoja tėvai, draugai, kartais – mokytojai.

Ilgalaikėje perspektyvoje nutinka taip, kad atsiranda vienų specialybių perteklius, o kitų – didžiulis deficitas. A. Armonaitė mano, kad moksleivių profesiniam švietimui tikrai derėtų skirti gerokai daugiau dėmesio, tačiau sako, jog daugiau iniciatyvos turėtų parodyti abi pusės: tiek mokyklos, tiek pats verslas.

„Žinoma, kad mokykloje mokytojai galėtų skirti daugiau dėmesio vaikų motyvacijai ir orientavimui, antras dalykas – į mokyklas vis dėlto reikėtų įsileisti daugiau tiek verslo, tiek aukštųjų ar profesinių mokyklų atstovų, kad jie papasakotų, kaip atrodo tas darbas. Juk daug kas net neįsivaizduoja, ką veikia ir kaip dirba vienos ar kitos profesijos atstovai. Galų gale, gal ir pačios įmonės galėtų būti atviresnės ir dažniau kviestis pas save į svečius“, – mano A. Armonaitė.

Ministrė Šiauliuose taip pat susitiko su įmonių „Baltik Vairas“, „ROL Lithuania“, Šiaulių LEZ ir Šiaulių valstybinės kolegijos vadovais, su vietos verslo bendruomene.  

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt