Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Artūras Černiauskas. BNS nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
„Teoriškai nacionalinėse, šakos ar teritorinėse kolektyvinėse sutartyse naujas Darbo kodeksas daug kur leidžia darbdaviams ir profesinių sąjungų atstovams susitarti, nukrypstant nuo jo nuostatų. Praktiškai – verslas to baidosi, o Vyriausybė, pati skatinusi aktyvesnį socialinį dialogą, berods, persigalvojo“, – sakė Artūras Černiauskas per šiandieninį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) tarybos posėdį.
Skirtinguose sektoriuose – sava specifika, tad didesnis darbdavių ir profsąjungų įgalinimas sveikintinas. Deja, gražios idėjos realybėje sušlubavo. „Norėjome, kad mūsų šakos pasirengtų optimalius kolektyvinių sutarčių projektus, geriausiai tinkančius jų sektoriams, ir eitų tartis su darbdaviais. Vis tik ūpas greitai krito: pamatėme, kad verslas bijo ar bent jau gerai nesupranta naujos tvarkos“, – pastebi LPSK pirmininkas.
Esą kaip čia tiesiai su profsąjungomis pasirašys jų atstovaujamiems nariams privalomus susitarimus? Ne visiems patiks, dar išeis – juk taip niekada nebuvo: „Protinimai apie demokratiją, aiškinimai, kad tokiose struktūrose dėl bendros veiklos sprendžia dauguma, dažnai neišgirstami“.
Nors progresas lėtas, vis tik yra. Lietuvos darbdavių konfederacija kol kas nesikalba, bet įsisuka diskusijos su Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija. „Verslas tam nebuvo psichologiškai pasiruošęs. Atrodo, tikėjosi, kad profsąjungos šia galimybe aktyviai nesinaudos ir įstatymai bus keičiami senuoju keliu – per lobizmą Seime. Visgi anksčiau ar vėliau prie to pereisime – aktyviai naudosimės šia teise“, – akcentuoja A. Černiauskas.
Vyriausybė ir valdžios institucijos irgi pasimetusios. Nors gražiai kalbėta, kad, priėmus naują Darbo kodeksą, dabdavių ir darbuotojų atstovai patys turės daugiau galimybių spręsti savo nesutarimus, realybė kitokia.
„Profesinių sąjungų iniciatyvos tartis tiesiogiai su darbdaviais imtos stabdyti. Atrodo, kad valdžios institucijos nenori likti nuošalyje. Nors leista, dabar vėl bandoma riboti suteiktas teises“, – sako LPSK pirmininkas.
Jis pateikia pavyzdį, kad ne visas verslas patenkintas dirbtiniu darbo tarybų steigimu: „Kai dalis darbdavių pasakė, kad jų nenori ir mieliau toliau dirbs su profesinėmis sąjungomis, Vyriausybė to neleido.“
Kitas probleminis klausimas – kolektyvinių sutarčių taikymas. Prieita prie kompromiso, kad įmonėse ar įstaigose pasirašytos kolektyvinės sutartys taikomos tik profesinių sąjungų nariams. O kaip su šakos ar nacionalinėmis sutartimis? Verslas įsitikinęs, kad jos turėtų būti taikomos ne tik profesinių sąjungų nariams, LPSK pritaria, bet, štai, nuošalyje turėjusi likti Vyriausybė pareiškia, kad taip negalima.
„Ar čia tas įgalinimas? – ironizuoja A. Černiauskas. – Galiausiai gavome žodinį pažadą, kad, jei aukštesnio lygio sutartyse bus susitarta kitaip, bus galima ją taikyti, kaip sutarta. Nežinia, kaip bus, bet jau dabar aišku, kad reikės nemažai pakovoti, kol galėsime tinkamai naudotis mums suteiktomis galimybėmis.“