Verčiau bloga taika nei geras karas: Šiaulių savivaldybė ir arena pagaliau susitarė

Šiaulių miesto tarybai spalio mėnesio posėdyje teks balsuoti dėl pakeistos Šiaulių arenos koncesijos sutarties. Tokią naujieną šiandien pranešė Šiaulių miesto meras ir savivaldybės administracijos direktorius kartu su arenos operatoriumi – VŠĮ „Pramogų sala“. Susiderėta, kad arenos operatorius per tris metus grąžins į biudžetą pusę 2016 metais išmokėtos koncesijos mokesčio sumos, o Savivaldybės kasmet mokamas koncesijos mokestis mažėtų 55 tūkstančiais eurų – nuo 215 000 iki 160 000 eurų. Susiderėta ir dėl kai kurių sutarties punktų pakeitimų, tačiau laiminti ar ne tokias „paliaubas“, spalį spręs Šiaulių miesto taryba.

Reikės politinio sprendimo

Balandžio pradžioje Šiaulių miesto meras, administracijos direktorius ir VŠĮ „Pramogų sala“ direktoriaus pavaduotojas veiklos ir strateginės plėtros klausimams Gintaras Radavičius viešai paskelbė, kad sutinkant miesto gimtadienį, kuris yra rugsėjo 22 dieną, koncesijos sutartis turėtų būti pakeista. Spalio mėnesio Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomas sprendimo projektas, kurį pristatys Antanas Bartulis. Tarybai bus siūloma balsuoti už pakeistą sutartį. „Derėtasi ir susiderėta. Džiaugiuosi. Daugiau viešo intereso Šiaulių žemėje. Kaip sako pats Gintaras, geriau bloga taika, negu geras karas“, – juokaudamas reikalo esmę pristatė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

„Labai tikiuosi, kad pakeista sutartis bus patvirtinta. Sąskaitos tokiu būdu taps laisvos. Arenos operatorius galės sumokėti išlaidas. Turbūt jau žinoma, kad buvo pasiūlyta nutraukti elektrą arenai. Tai aš asmeniškai paprašiau pratęsti ir neskubėti nutraukinėti. O išėjus į Tarybą ir patvirtinus naują sutartį, aš manau, kad „Lesto“ dar palauks tol, kol „atsipalaiduos“ sąskaitos ir arenos veikla nebus paralyžuota ir visi renginiai galės vykti sėkmingai“, – spaudos konferencijoje susirinkusiems žurnalistams sakė Artūras Visockas.

Pasak Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bartulio, šis pusmetis abiem pusėms nebuvo lengvas: „Administracija bandė visada užimti maksimalius tikslus siekiant ginti Savivaldybės interesus. Galbūt šitas kategoriškumas ir lėmė, kad tas procesas tiek ilgai truko. Dabar manome, kad turime tikrai subalansuotą situaciją, kurią mes, kaip administracija, galėtume teikti Tarybai ir tikėtis jos pritarimo.“

Pasak jo, dėl 2016 metų koncesijos mokesčio Šiaulių arenai mokėjimo su teisininkais tarėsi abi šalys. Žiūrėta, kokios būtų bylinėjimosi galimybės ir rezultatai. Įvertinus abiejų pusių surinktą informaciją ir argumentus, buvo padaryta išvada, kad nėra nusistovėjusi aiški praktika, kuri leistų vienai ar kitai šaliai neabejotinai tikėtis sėkmės teisme. „Visgi matėme, kad yra argumentų ir kitoje pusėje, tad tikėtis šimtaprocentinės sėkmės bylinėjantis aišku nebuvo galima. Kita pusė (ir auditoriai, ir advokatai, aut. past.) taip pat įsigilino į šitą situaciją“, – aiškino savivaldybės administracijos vadovas.

Naujoje sutartyje – esminiai pokyčiai

Anot Antano Bartulio, iš Šiaulių arenos operatoriaus (VŠĮ „Pramogų sala“) pusės buvo pasiūlyta, kad bylos sėkmės rizika būtų valdoma abiejų šalių perpus. „Tai jeigu mes savo ieškinį susimažiname iki 50 procentų tos sumos, tai vadinasi 107 tūkstančiai eurų būtų ta suma, su kuria „Pramogų sala“ sutinka ir ją apmokėtų. Tokiu būdu, iš dalies pripažinta ir iš dalies sudarytos sąlygos mums tikėtis to viešo intereso dalinio apgynimo. O jei mes būtume pralaimėję, nebūtume apgynę savo interesų. Dėl to šita pozicija buvo priimta“, – sakė A. Bartulis.

Savivaldybė savo ruožtu pasiūlė, kad koncesijos sutarties 31 straipsnis, kuris kalba apie pirmenybinį sutarties pratęsimą tam pačiam koncesininkui dar dešimčiai metų tomis pačiomis sąlygomis, yra nepriimtinas. „Po penkiolikos metų nepasitikrinus situacijos rinkoje, nepasitikrinus ar galėtų būti tęsiamas koncesijos modelis, ar gali būti ir nuomos mokesčio modelis, būtų didelis viešo intereso neapgynimas. Tai mums, Savivaldybei, pasirodė nepriimtina“, – teigė savivaldybės administracijos direktorius. Anot A. Bartulio, deramasi, kad šitas straipsnis būsimiems trejiems metams su dabartiniu koncesininku būtų išimtas iš sutarties, o ateityje, pasibaigus sutarčiai, Savivaldybė galėtų laisvai rinktis arenos operatorių nuomos ar kitokio pobūdžio konkurso sąlygomis. Su šia derybine sąlyga „Pramogų sala“ sutiko.

107 tūkstančiai eurų, kuriuos „Pramogų sala“ sutinka grąžinti į miesto biudžetą, bus apmokėta per likusius trejus sutarties galiojimo metus. Per metus arenos operatorius iš koncesijos mokesčio negaus po 36 tūkstančius eurų. Dabartinis koncesijos mokestis yra 215 tūkstančių eurų per metus. „Užėmėme poziciją, kad mes turėtume per likusį trejų metų laikotarpį koncesijos mokestis mažėja 55 tūkstančiai eurų per metus. Nuo 215 tūkstančių mes atmetame 55 tūkstančius ir lieka 160 tūkstančių eurų – suma, kurią mes per trejus metus temokėsime. Tad „Pramogų salai“ reikės savo veiklą efektyvinti taip, kad į šią sumą tilptų“, – informavo A. Bartulis. Tokias sutarties sąlygas turės priimti arba atmesti Šiaulių miesto taryba.

Abi šalys neslepia, kad jei nebūtų susiderėjusios, koncesijos sutartis būtų nutrūkusi.

Palengvės kontrolė

Taigi, tarp abiejų stovyklų – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir arenos koncesininko VŠĮ „Pramogų sala“ keliama balta vėliava. Brangiai kainuojantys ir, tikėtina, niekur nevedantys teisminiai ginčai nutrūksta. Be to, nesantaika būtų sutrikdžiusi ir pačios arenos veiklą, jos lankytojai greičiausiai būtų likę be renginių, o arenos operatoriui būtų tekę atlyginti nuostolius už nutrauktas sutartis su atlikėjais.

Anot mero, koncesijos sutarties keitimas leis Savivaldybei lengviau kontroliuoti arenos veiklą, nebereikės „gaudyti“, kaip naudojamas koncesijos mokestis. „Išnyksta 10.2 punktas, kuris buvo logiškai nuo pat pradžių nesuprantamas. Jo kaip tokio nebeliks iš viso. Taip pat išnyksta reikalavimas tarptautinio audito, nes nebebus tokios reikiamybės, kadangi koncesininko reikalas bus uždirbti. Ką jis uždirbs, tos lėšos jam ir liks. Tikėtina, kad koncesininkas turės interesą užsidirbti ir galbūt dėl to mes turėsime daugiau renginių“, – keičiamos sutarties niuansus aiškino meras.

Tačiau tuo pat metu kyla klausimas ar renginiai Šiaulių arenoje dėl to, kad koncesininkas turės ieškoti kelių užsidirbti, nes gaus beveik ketvirtadaliu mažesnį koncesijos mokestį, nebrangs patiems lankytojams. Ar nebus taip, kad arenos išlaidos liks tos pačios ar net didesnės, o pasikeis tik „piniginė“?

Atsisakoma ir 10.1 sutarties punkto, ginčo per arbitražo teismą. Atsisakyta sutarties priedo apie indeksavimą, kurio per 11 metų nebuvo naudotasi. Taip pat koreguojamas punktas, kuriuo keičiama sutartyje nurodoma koncesijos mokesčio suma. Arbitražo teismo procesas tarp abiejų šalių praėjusią savaitę buvo sustabdytas iki spalio 10 dienos, kol Taryba priims sprendimą dėl keičiamos koncesijos sutarties. Jei ji pritartų, būtų prašoma teismo inicijuoti laikinųjų apsaugos priemonių koncesininko sąskaitoms ir turtui nutraukimą. Jei Taryba pritars, tuomet po nauju koncesijos sutarties tekstu būtų sudėti abiejų šalių parašai.

„Jei Taryba nepalaikys šitokio sutarties keitimo sprendimo projekto, tada nežinau. Vadinasi, ko gero, tektų skelbti bankrotą, nes koncesininko sąskaitos yra areštuotos, jis negali apmokėti už elektrą ir kitus dalykus. Mes neturim jokių galimybių nesiderėti, nes gautųsi, kad dėl mūsų kaltės arena nebeveikia. Kuris meras norėtų, kad dėl jo kaltės sustotų didžiuliai socialiniai veiksmai? Kuris administracijos direktorius norėtų?“, – reziumavo A. Visockas.

Teks ieškoti būdų taupyti

Pats VŠĮ „Pramogų sala“ direktoriaus pavaduotojas veiklos ir strateginės plėtros klausimams Gintaras Radavičius spaudos konferencijoje sakė, kad nuo balandžio mėnesio vykusios derybos galbūt buvo per daug drastiškos.

„Bet kad ir kaip ten bebūtų, pasikartosiu, jog laikausi nuomonės, kad geriau bloga taika nei geras karas. Kariauti abiem pusėms yra sudėtinga ir visuomenės akyse, visų pirma, tiek finansiškai. Tie punktai yra suderėti. Belieka tikėtis, kad Taryba pritars jiems. Manau, kad kai šalys sutaria, tai turbūt to ir turėtų užtekti. Jei kalbėti apie tuos punktus – taip, jie yra mums nepalankūs, spaudė mus visais būdais. Kaip seksis susimažinus koncesijos mokestį, yra tikrai sunku pasakyti. Atlikom daug ekonominių paskaičiavimų įvairiausiais pjūviais, įsivertinę ir Šiaulių miesto situaciją, ir rinkos, ir visa kita. Tai buvo mūsų paskutinis skaičius, su kuriuo galėjome sutikti“, – spaudos konferencijoje pasisakė G. Radavičius.

Anot jo, ar tai, dėl ko susitarta, bus įgyvendinama paaiškės po metų. Gali būti ir taip, kad po metų vėl reikės sėsti prie stalo ir prašyti papildomų pinigų, nes koncesininkas neišgyvena. To dabar pasakyti negalima. Tačiau 25 procentais susimažinti koncesijos mokestį, pasak G. Radavičiaus, yra labai ženklu, juolab, kad arenos pastatas sensta ir reikia papildomų investicijų jį prižiūrint. „Bet galbūt. Ieškosim būdų, ieškosim resursų. Tai kainuos. Turėsim pirmiausia susimažinti žmonių. Antra, galbūt teks padidinti nuomas arenoje įsikūrusiems verslininkams. Pajamų padidinimo prasme tai yra sudėtinga, galbūt taupymo prasme tai bus galima išspręsti. Bet nesakau, kad tai bus lengva“, – savo pasisakymą spaudos konferencijoje baigė G. Radavičius.