Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
„YouTube“ stop kadras
BNSŠaltinis: BNS
Balsavimas, kuris nėra įpareigojantis ir neatspindi ES šalių pozicijos, surengtas centro dešiniųjų įstatymų leidėjams susivienijus su nauja kraštutinės dešinės frakcija, o kairieji šį žingsnį pasmerkė.
Į Ispaniją pabėgęs E. Gonzalezas Urrutia tvirtino, kad tai jis yra tikrasis liepą vykusių prezidento rinkimų nugalėtojas. N. Maduro savo ruožtu tvirtina iškovojęs trečią šešerių metų kadenciją.
Jungtinės Valstijos yra pripažinusios E. Gonzalezą Urrutią rinkimų nugalėtoju.
Tačiau kol kas Ispanija ir kitos Europos Sąjungos šalys apsiribojo atsisakymu pripažinti N. Maduro nugalėtoju ir paragino Venesuelos vyriausybę paskelbti balsavimo rezultatų suvestines.
„ES turėtų dėti visas pastangas, kad užtikrintų, jog teisėtas ir demokratiškai išrinktas Venesuelos prezidentas Edmundo Gonzalezas Urrutia galėtų pradėti eiti pareigas 2025 metų sausio 10 dieną“, – pareiškė Europos Parlamentas.
Teisės aktų leidėjai, kurie rezoliuciją priėmė 309 balsais prieš 201, taip pat paragino 27 valstybių bloką įvesti sankcijas N. Maduro ir jo artimiausiai aplinkai.
75 metų E. Gonzalezas Urrutia padėkojo EP už balsavimą ir pavadino jį „Venesuelos žmonių suverenios valios pripažinimu“.
„Mano žinia venesueliečiams yra tokia: tarptautinė bendruomenė ir toliau didina savo paramą“, – sakoma jo žinutėje, paskelbtoje socialiniame tinkle „X“.
Tačiau rezoliucija sukėlė kairiųjų politikų Europos Parlamente nepasitenkinimą, mat pagrindinis centro dešiniųjų blokas ją parengė kartu su nauja kraštutinių dešiniųjų frakcija.
Frakcija „Patriotai už Europą“, kuriai priklauso kraštutinių dešiniųjų partijos, įskaitant Prancūzijos „Nacionalinį sambūrį“ ir Ispanijos „Vox“, buvo suformuota po birželį vykusių rinkimų į EP.
Kairieji politikai peikė centro dešiniąją Europos liaudies partiją (ELP) už, jų teigimu, norą atsisakyti pažadų nebendradarbiauti su kraštutiniais dešiniaisiais.
„Šis didelį nerimą keliantis veiksmas rodo, kad konservatoriams trūksta skrupulų ar nenoro jungtis su politinėmis jėgomis, prieštaraujančiomis pagrindinėms demokratinės Europos vertybėms“, – sakė prancūzų europarlamentaras Raphaelis Glucksmannas.
„Mes tai griežtai smerkiame“, – pridūrė jis.