Venesueloje po nedemokratiškais pavadintų rinkimų tęsiasi protestai, pareikalavę ir aukų

Pasaulis

Protestas Venesueloje. EPA-ELTA nuotr.

BNSŠaltinis: BNS

Tūkstančiai venesueliečių antradienį susirinko į taikią opozicijos palaikymo akciją po to, kai 11 žmonių žuvo ir dešimtys buvo sužeisti per protestus prieš ginčijamą prezidento Nicolaso Maduro pergalę rinkimuose.

Susidorojimą su protestuotojais pasmerkė užsienio pareigūnai, o viena rinkimus stebėjusi amerikiečių organizacija pavadino balsavimą nedemokratišku.

„Laisvė! Laisvė!“ ir „Mes nebijome!“, skandavo protestuotojai masiniame mitinge sostinėje Karakase, kur opozicijos lyderiai tvirtino, kad surinko pakankamai balsų įtikinamai pergalei pasiekti.

Tarptautinė bendruomenė suintensyvino raginimus N. Maduro palankią Nacionalinę rinkimų tarybą (CNE) paskelbti išsamią balsų suvestinę ir pagrįsti pareiškimą, kad sekmadienį vykusiuose rinkimuose laimėjo ilgametis prezidentas. N. Maduro atsakė grasinimais.

Anot jo, opozicija bus laikoma atsakinga už „nusikalstamą smurtą (...), sužeistuosius, žuvusiuosius, destrukciją“, susijusią su protestais.

Tačiau nevyriausybinė žmogaus teisių organizacija „Foro Penal“ teigė, kad mažiausiai 11 žmonių, du iš jų – nepilnamečiai, žuvo dėl to, ką jos vadovas Alfredo Romero pavadino žmogaus teisių krize.

Anot jo, dar kelios dešimtys žmonių buvo sužeisti ir mažiausiai 177 sulaikyti.

Pirmadienį saugumo pajėgos panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas prieš protestuotojus, kurie teigė, kad rinkimai buvo pavogti, ir užtvindė gatves skanduodami: „Ši vyriausybė žlugs!“

Opozicija atmeta pareigūnų tvirtinimą, kad N. Maduro laimėjo prezidento rinkimus, surinkęs 51 proc. balsų, ir kad Edmundo Gonzalezas Urrutia sulaukė 44 proc. balsų.

61 metų N. Maduro nuo 2013 metų vadovauja kadaise turtingai šaliai, kurios BVP per dešimtmetį sumažėjo 80 proc., o daugiau kaip septyni milijonai iš 30 mln. piliečių emigravo.

N. Maduro kaltinamas dėl kritikų kalinimo ir opozicijos persekiojimo, šalyje stiprėjant autoritarizmui.

Jungtinėse Valstijose įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Carter Center“, kurios stebėtojai sekė prezidento rinkimus, antradienį pareiškė, kad rinkimai neatitiko demokratinio sąžiningumo standartų, ir paragino paskelbti išskaidytus rezultatus pagal rinkimų apylinkes.

„2024 metų Venesuelos prezidento rinkimai neatitiko tarptautinių rinkimų sąžiningumo standartų ir negali būti laikomi demokratiškais“, – teigiama organizacijos pareiškime.

„Terorizmas“

Nepriklausomos apklausos prognozavo, kad 74 metų E. Gonzalezas Urrutia laimės didele persvara.

N. Maduro paskelbus nugalėtoju, tūkstančiai protestuotojų pirmadienį išėjo į kelių miestų gatves, kai kurie plėšė ir degino jo kampanijos plakatus.

Buvo nuverstos mažiausiai dvi Hugo Chavezo – daugiau nei dešimtmetį Venesuelai vadovavusio autoritarinio socialisto, kuris savo įpėdiniu pasirinko N. Maduro – statulos.

Antradienį generalinis prokuroras Tarekas Williamas Saabas nurodė, kad per šiuos protestus buvo „sulaikyti 749 nusikaltėliai“, kuriems pateikti kaltinimai dėl pasipriešinimo pareigūnams arba „sunkiausiais atvejais – dėl terorizmo“.

Kariuomenė pranešė apie 23 sužeistus savo karius ir vieną žuvusį.

Antradienį keliuose miestuose opozicijos šalininkai susirinko į taikius mitingus, skanduodami „Maduro diktatorius!“ ir „Edmundo prezidentas!“.

Tūkstančiai žmonių dalyvavo susirinkime Karakase, kuriame dalyvavo E. Gonzalezas Urrutia ir Maria Corina Machado – populiari opozicijos lyderė, kuriai N. Maduro lojalūs teismai neleido dalyvauti rinkimuose.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas antradienį pareiškė esąs „labai susirūpinęs dėl didėjančios įtampos Venesueloje ir nerimą keliančių pranešimų apie smurtą“.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis teigė, kad Venesuelos saugumo pajėgos turi užtikrinti, kad demonstrantai galėtų susirinkti taikiai, o JAV Baltieji rūmai pareiškė, kad „bet kokios politinės represijos ar smurtas prieš protestuotojus ar opoziciją yra akivaizdžiai nepriimtina“.

„Išskirtinės manipuliacijos“

Kreipdamasis į opozicijos minią Karakase, buvęs diplomatas E. Gonzalezas Urrutia kreipėsi į saugumo pajėgas, sakydamas: „Nėra jokios priežasties tokiam persekiojimui.“

Gynybos ministras Vladimiras Padrino sakė, kad N. Maduro turi „absoliučią ištikimybę ir besąlygišką paramą“ iš ginkluotųjų pajėgų, ir pažadėjo „išsaugoti vidaus tvarką“.

Rinkimai Venesueloje buvo surengti visuotinai baiminantis sukčiavimo ir vykstant kampanijai, kurią temdė kaltinimai dėl grasinimų politikams.

Amerikos valstybių organizacija pareiškė, kad Venesuelos prezidento rinkimuose vyko „išskirtinės manipuliacijos“.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva ir JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį surengė derybas ir paragino CNE paskelbti išsamius rinkimų rezultatus.

Abiejose šalyse gyvena daug migrantų iš Venesuelos.

Jungtinės Tautos, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir kelios Lotynų Amerikos šalys išreiškė abejonių dėl rezultatų skaičiavimo ir pareikalavo skaidrumo.

Antradienį Peru pripažino E. Gonzalezą Urrutią teisėtu Venesuelos prezidentu, o tai paskatino Karakasą nutraukti diplomatinius santykius.

Kosta Rika pasiūlė U. Gonzalezui Urrutiai ir M. C. Machado politinį prieglobstį.

Didėjant tarptautiniam spaudimui, Karakasas atšaukė diplomatinį personalą iš aštuonių svarbių Lotynų Amerikos šalių ir paprašė tų šalių pasiuntinių palikti Venesuelos teritoriją.

Tačiau Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras paragino trečiąsias šalis „nekišti savo nosies“ į Venesuelos reikalus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt