Venclauskių namuose-muziejuje – nauja paroda

Venclauskių namuose-muziejuje – nauja paroda
Šiauliai
V. Gelžinienės nuotr.
Savaitraštis „Etaplius“ Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Savaitraštis „Etaplius“

Nuo birželio 21 d. Venclauskių namuose-muziejuje (Vytauto g. 89, Šiauliai) veikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, skirta šio pogrindinio leidinio 50-mečiui. Liepos 5 d., antradienį, 15 val. parodoje vyks renginys, bus pristatyta knyga vaikams „Kronika. Slaptos knygos istorija“. Dalyvaus knygos rengėjai. Paroda veikia iki liepos 31 d.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ – ilgiausiai leistas, plačiausiai pasklidęs, persekiojamos, bet nepalūžusios Bažnyčios simboliu tapęs pogrindinis žurnalas, kurio ištakos – slapti veiklių Lietuvos kunigų susirinkimai. Pirmasis leidinio numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. Simno miestelyje. Leidinio redaktoriumi, leidybos koordinatoriumi tapo vienas Vilkaviškio vyskupijos veiklių kunigų sambūrių neoficialių vadovų – kunigas Sigitas Tamkevičius (dabar – Kauno arkivyskupas emeritas), iki savo arešto 1983 m. Kronikos leidimą organizavęs Simne ir Kybartuose. 1983–1989 m. Kronikos leidimui vadovavo kunigas Jonas Boruta SJ (dabar – Telšių vyskupas).

Nepaisant KGB persekiojimų ir represijų, palietusių dešimtis įkalintų ir šimtus šantažuotų Kronikos bendradarbių ir platintojų, buvo reguliariai leidžiama iki pat laisvės atgavimo. Iki atgimimo išėjo 81 numeris (paskutinis – 1989 m. kovo 19 d.). JAV lietuvių pastangomis visi Kronikos numeriai išleisti dešimties tomų rinkiniu (neįskaitant leidimų užsienio kalbomis).

Venclauskių namuose-muziejuje eksponuojamą parodą sudaro 12 stendų, kuriuose atskleistos šešios temos: „Ištakos“, „Turinys“, „Leidyba ir platinimas“, „Kelias į Vakarus“, „Sekimas ir represijos“, „Vakarų žiniasklaidoje ir politikoje“. Parodos temos pasakoja apie Kronikos gimimą, pasiaukojantį kunigų, vienuolių ir pasauliečių darbą, slaptą leidinio kelią į Vakarus, sklaidą Vakarų žiniasklaidoje ir vaidmenį kovoje už tikinčiųjų ir žmogaus teisių suvaržymus Sovietų Sąjungoje, KGB bandymus susidoroti su pogrindinio leidinio leidėjais ir platintojais.

Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvių katalikų religinės šalpos archyvo, Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Simno filialo archyvo, Kauno arkivyskupijos muziejaus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus, privačių asmenų – Gintės Damušytės, Onutės Grigaitės, Jono ir Elenos Dainauskų, Jolantos Noreikienės, Romualdo Juknelevičiaus – archyvų ir fotografų Juozo Žvinakevičiaus ir Gedimino Kanapicko nuotraukos.

„Aušros“ muziejaus informacija

Redakcija rekomenduoja