Velykos

Šiauliai

E. Sūdžiūtės nuotr.

Kvadratas. Meno teritorijaŠaltinis: Etaplius.LT

263185

Singapūre draudžiama laikyti lėkštutes po gėlių vazonais. Ateis, patikrins, gausi baudą – jokių atvirų talpų stovinčiam vandeniui. Taip jie kontroliuoja uodų veisimąsi. Kai sūnus buvo mažas, jam atrodė, kad uodai yra vampyrų augintiniai. Todėl vis tiek bus, kas jais pasirūpina. Tačiau ir visokie augintiniai kartais kuo nors pasirūpina.

Pavyzdžiui, prieš ketverius metus Šilutės rajone ožkos atkasė Antrojo pasaulinio karo metu nesprogusią vokiečių bombą ir taip, galima sakyti, pradėjo išminavimo darbus. Darbus pratęsė specialistai. Bomba sprogo saugiai.

Saugiai sprogsta ir kačiukai už lango. Po palangėmis per morčių katės sprogs. Per Velykas sprogs kiaušiniai vandeny. Regis, sprogti apskritai pavasarį saugu, bet, štai, numirti – ne.

Trijų saujų smėlio kauburėlis; kryžiukas,
padirbtas iš negrabiai perlaužtos karklo
vytelės; sąsiuvinio lapo skiautė, pridengta
apibraižytu permatomos plastmasės gabalėliu,
žodžiai (raudonu tušu):

„Če palaidotas vabaliukas
Jyy palaidojo Kotrina Saulius Jieva“

Patys, aišku, ir nugalabino.

Donaldas Kajokas „Velykos“

E. Sūdžiūtės nuotr.

Lazdynų giraitės baloje iki dangų skrodžiančio riksmo išgąsdinu antį, mane išgąsdina riebus, rubensiškas zuikis. Kvepia juodaisiais serbentais. Guli balti žvėrių kaulai ir permirkusi negyva lapė. Netoliese, pernykščių žolių kuokštynuose, ryškiai žydi žalčialunkis. Žvėrys jaučia, kur reikia mir-ti. O gal tik rim-ti – sufleruotų veidrodinis virsmas žodžio šaknyje.

Tąsyk penkiametis sūnus paklausė: „Kodėl lapės kailis taip dvokia?“ Sakau, kol lapė gali bėgioti, kailį išsivėdina, dabar bėgioti nebegali, todėl jis dvokia. Ilgai tyli, paskui paklausia, ar žodžiai „lapė“ ir „lapkritis“ turi kažką bendro...

Pavasario palaukėse šnabždasi baltos gauromečių sielos, suteikdamos erdvei vaiskumo. Visai žili – prieš pabaigą. Dangus pasiruošęs keitimui – paimti ir duoti. Laikas, kuris baigia ir taip pat pratęsia save kiekvieną akimirką, gyvena nuolatiniame kisme ir kaityme. O mes, lyg Zenono Elėjiečio strėlė, vienu metu ir judame, ir esame ramybėje kiekviename savo trajektorijos taške.

Žalčialunkį prieš aštuonerius metus pamačiau pirmą kartą. Reagavau vien nuostabumo jaustukais: „Oh! Ach!“ Bet nuojauta įspėjo, kad vietinio kolorito aplinkoje staiga išdygęs pietietiškų spalvų grožis negali būti nekaltas. Atsitraukiau. Ir iš tiesų vėliau perskaičiau, kad nuo kontakto su šia grožybe joks įkvėpimas nekiltų – iškristų dantys, apsėstų kiti bjaurumai. Gal ir visai nu-rim-tum...

Bet štai kiemo višta įkvėpė vištapienių kvapo. Pagavo įkvėpimas – pridėjo kiaušinių. Žiūri, išėjo visai paprasti. Mes pažiūrėjom – visai šventiniai. Kaip pažiūrėsi.

Kinrožių arbatoje virtas kiaušinis nusidažo kosminiais raštais. Ar kada nors pagalvojote, kuo kvepia kosmosas? Anot astronautų, jis turi aštrų skrudinamos mėsos, karšto metalo ir saldokų suvirinimo dūmų kvapų mišinį. Jeigu spoksodami į žvaigždėtus galaktikos takus užuostume ir tikrąjį jų kvapą, romantikos sumažėtų. Tačiau kiaušinio ovalas visada slepia gilų paslapties turinį. Išsilukštenkime.

Edita Sūdžiūtė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt