„VeloFanas“ kelionė aplink pasaulį baigėsi, patirtos traumos ir iššūkiai liko įamžinti įrašuose

Beveik prieš metus šiaulietis Imantas Greitmanas, kitiem žinomas, kaip „VeloFanas“, buvo pradėjęs siekti neįtikėtino – išsiruošė dviračiu kelionei aplink pasaulį. Deja, kaip ir daugumai žmonių, koronaviruso pandemija sugriovė planus, iššūkį sau metęs vyras jau savaitę laiko yra Lietuvoje, saviizoliacijoje.

Po karantinavimosi laukia naujas iššūkis

„Jau savaitė kaip esu grįžęs į Lietuvą ir tyliai, ramiai vartausi nuo šono ant šono saviizoliacijoje, bet po truputį ruošiuosi naujam iššūkiui ir sprendžiu techninius klausimus, nes teks furą pakinkyti kitai disciplinai. Miškinis vėl grįš į miškus, tikiuosi nors slėptis nereikės, ten laukia ilgos,sunkios dienos ir naktys, nes čia ne tas pats kas Portugalijoj turistauti, minti po 4-5h ir ragauti vyną, o gali minti nors ir 24h per parą ir dar be vyno.. tai patikėkit labai sunku“, - rašoma „VeloFanas“ feisbuko paskyros viešame pranešime.

Anot I. Greitmano ruoštis ir laukti liko nedaug, naujas startas birželio 1 dieną. Planuojama, kad kelionė turėtų trukti 10 dienų, dviračiais bus numinta 1300 kilometrų.

Kelionė aplink pasaulį reikalavo daug ištvermės

Dviratininkas feisbuko paskyroje dalinosi įvairiais kelionės įvykiais, ne visi buvo malonūs. Įrašai rodo, kad kelionė kėlė skirtingus išbandymus: miego trūkumas, nepalankios oro sąlygos, stiprios ir stabdančios tempą įkalnės bei kiti dalykai.

I. Greitmanas ne kartą rašė, kad ryte jį pažadina ne saulė, o šaltis. Viename iš įrašų pasakojama, kad bandant pusryčiams pakabint Nutellos ji buvo sustingusi į šokoladinį luitą, tuomet skrandį tekdavo šildyti karštu vandeniu užpilant greitai paruošiamus makaronus.

„Slėnyje pasitinka mane stiprus vėjas ir dulkių kamuoliai, tai pietus valgau pasislėpęs už likimo valiai palikto vikšrinio traktoriaus. Vėjas tik stiprėja ir darosi vis sunkiau ir pavojingiau važiuoti siaurais akmenuotais keliukais, nes gali tiesiog nupūsti nuo skardžio. Šimtas septynioliktoji diena.
Dėl tratančio ir akmenis mėtančio kalno taip normaliai nepamiegojęs, judu iki paskutinio kaimelio. Gudara kaimelyje pasiseka, nes paklausus pirmo sutikto žmogaus ar yra čia parduotuvė, gaunu atsakymą, kad kalbu su juos savininku. Parduotuvė garaže, bet vėl randu pasibaigusio galiojimo koksiuko, snikeriu, sausainių, bulvių, kelis abrikoso kauliuko riešutus ir kietus kaip akmuo žemės riešutus su šokoladu, tikriausiai ne pirmos jaunystės.. Gaila bet rasti normalaus riebalų ir baltymų turinčio maisto nepasisekė.“, - rašė „VeloFanas“.

Kartais nusišypsodavo sėkmė

Nepaisant negausaus maisto, prastos miego kokybės, kartais dviratininkui nusišypsodavo sėkmė: „Šimtas penkioliktoji diena. Vakar neturėjau laimės parduotuvėje, šiandien vėl susirandu kur turėtų būti parduotuvė, bet pastatas užrakintas, o mane pamatęs vietinis klausia ko norėčiau. Aš valgyt, gert nežinau ko čia galima nusipirkti. Gerai, užeik pas mane.. ir pakviečia į šalia esantį namą, gaunu bulvių ir makaronų košės bei žalios arbatos, toks užtaisas tikrai suteiks man jėgų“

Kitame įraše vyras pasidalina prisiminimu apie anksčiau sutiktus dviratininkus iš Belgijos: „Vakarop truputį pasitaiso reikalai, kai prisiveju, dvi dviratininkų poreles iš Belgijos, su kuriais buvau susipažinęs Dušambe, bet jie mane pralėnke kol laukiau naujo rato ir laižiausi savo žaizdas. Metu savo krepšius žemėn ir skutu dar kelis km į kaimelį užpirkti visiems alaus. Kai parduotuvėje iškraustau šaldytuvą, pardavėjas keistai į mane žiūri, bet sakau kad aš ne vienas, mūsų daug ir dar ryte užsuksim. Grįžtu, sėdim linksmai prie laužo ir visi į savo dienoraščius įrašo, Imantas Saves The Day“

Kelionė pareikalavo traumos

I. Greitmanas papasakojo ir apie skaudų įvykį. Kelionės metu įvyko nelaimė, vietoje, kur nėra telefono ryšio vyras dviračiu važiuodamas nuo kalno skaudžiai krito. Pirminė dviratininko mintis – lūžo dešinė akūnė.

„Šiaurinė kalno dalis jau buvo graži, bet pietinė visai kitas lygis, toks uolų grožis užspaudė visus galus, tiesiog orgazmuoju akimis, nors gal čia viskas nuo to aukščio... Truputį atsipeikėjęs, sakau įsijungsiu kamerą ant dviračio ir pafilmuosiu kaip smagiai leisiuosi žemyn, bet filmavau gal kokį 50m, kai važiuodamas nuokalne apie 25km/h, nuspaudžiu priekinius ir galinius stabdžius, priekiniame rate trūksta 8 stipinų galvutės, stipinai užblokuoja priekinį ratą, ir po sekundės dalies aš jau ariu žemę, beveik 60kg fura guli ant manęs, kelios akimirkos visiškos tylos ir pirma mintis, kad lūžo dešinė alkūnė, nes žinau tą jausmą kaip lūžta kairė. Po dviračiu guliu kelias minutes, padainuoju I feel good, kol truputį praeina pirminis skausmas ir galiu pajudėti. Aišku šokas, telefono ryšio nėra, per kelias dienas mačiau tik kelis automobilius, bet po kokių 15min išgirstu motociklo garsą.. Tai motociklininkas iš Šveicarijos padėjo man patraukti dviratį nuo kelio, nes mano dešinė ranka ir šonkauliai trata, o kairės rankos nykštys su kuriuo ariau per akmenis kruvinas ir išvis nesinori lankstytis. Šveicarui sakau, kad susitvarkysiu, turiu kaip tik 8 atsarginius stipinus, tai jis pasidalina vandens atsargomis ir nuvažiuoja.
Aš pasilikęs vienas apie 3val kol sutemsta bandau konstruoti ratą, bet jis ant tiek sulinkęs ir aštunkė ir kiaušinis, bet kažkas pavyksta. Šiandien niekur nebevažiuoju, nes tamsu ir kažin ar pavyktų, tai pasilieku miegoti pakelyje.“, - apie nelaimę rašė šiaulietis.