„Veliuona – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021“ metus pradėjo virtualiomis istorijomis

Tauragė

Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt

163848

2021-ieji prasidėjo visam Jurbarko kraštui svarbia žinia – šiemet Veliuona paskelbta Lietuvos mažąja kultūros sostine. Ta proga miestelio bendruomenė, seniūnija, kultūros įstaigos ir partneriai ruošiasi įgyvendinti daugybę įsimintinų iniciatyvų ir renginių, kuriuose dalyvauti bus kviečiami visi rajono gyventojai ir svečiai. 

Kaip būtų galima tą padaryti bendradarbiaujant, apsitarta ir sausio 13 d. nuotoliniu būdu vykusiame Jurbarko krašto paslaugų teikėjų susirinkime. Kasmet Veliuonoje organizuojami tradiciniai renginiai šiemet bus dar įsimintinesni, o perėmus Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardą suplanuota ir ne viena nauja iniciatyva.

Mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Kiekvienoje apskrityje išrenkama po vieną kultūros sostinę. Pernai šį titulą Tauragės apskrityje pelnė Skaudvilė, šiais metais Veliuona. „Jau kuris laikas girdėjome raginimų teikti paraišką, bet mes tikslingai pasirinkome 2021 metus, kadangi šie metai mums yra išskirtiniai gausūs jubiliejais dėl daug atmintinų datų ir jubiliejų: 1291 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose  minima čia stovėjusi Junigedos pilis, vėliau XIV a. pradžioje vietovė minima Veliuonos vardu. Manoma, kad gindamas Veliuoną 1341 m. žuvo kunigaikštis Gediminas,  tad minėsim žūties 680 metines. 1501 m. Veliuonai suteikta savivalda – Magdeburgo teisės. 1831 m. Veliuonoje savo kunigavimą baigė klebonas Kaprijonas Nezabitauskas-Zabitis, žymus poetas, vertėjas. 1871 m. Veliuonoje bažnyčioje tarnystę baigė visiems gerai žinomas ir Veliuonai labai brangus, padovanojęs svotbinę rėdą, kunigas, tautosakininkas Antanas Juška.

Literatūriniam renginiui „Veliuonos novelei“ kitąmet sukaks 45 metai. Tačiau svarbiausia - Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia minės 600 metų jubiliejų, kuris labai svarbus Veliuonai ir jam ruošiamasi jau keletą metų“, – vardina įsimintinas datas Veliuonos kultūros centro direktorė Violeta Grabauskienė, patvirtindama, kad Veliuonoje pakankamai stipri bendruomenė visomis prasmėmis, kad įgyvendintų visoms sukaktims pritaikytas edukacijas ir renginius. Vyksta glaudus bendradarbiavimas tarp visų čia veikiančių įstaigų ir organizacijų, kurio dėka tikimasi pačių geriausių rezultatų. Tuo labiau, kad jaučiamas Jurbarko savivaldybės ir įvairių partnerių geranoriškumas ir parama.

Apie viso rajono įstaigų paramą ir partnerystę kalbėta ir jau minėtame Jurbarko krašto paslaugų teikėjų susirinkime. „Veliuona šiais metais paskelbta kultūros sostine, todėl labiausiai įdomu, ką gi ji pasiūlys savo rajono gyventojams ir svečiams. Kad ji daug renginių planuoja, patys vietiniai žino, bet ir mes savo renginius galime susieti su Veliuona, pritraukti prie šios vietos tai, ką esame numatę. Kad ir pėsčiųjų žygius, kuriuos bent 4 planuojame ir panašius dalykus“, – kalbėjo Jurbarko turizmo ir verslo centro direktorė G. Mačiulaitienė.  Tiek šio centro, tiek turizmo klasterio ir kitų turizmo objektų atstovai tvirtino esantys pasiruošę susivienyti, kad šiais metais Veliuona nuskambėtų kaip patrauklus ir svetingas kraštas.

  Žinoma, didžioji darbo dalis teks Veliuonos kultūros centrui, bet kurio kolektyvas jau pasinėrė į kūrybinį procesą ir jame virte verda jau nuo vasaros pabaigos. „Kai jau supratome, kad negalėsime renginių organizuoti tiesiogiai, pasinėrėme į mokymąsi ir kūrybą nuotoliniu būdu. Kiekvienas iš mūsų darbuotojų savyje atliko taip vadinamą „restartą“, atsinaujinimą. Persikrauname ir galvojame, ką mes galime padaryti kitaip ir mokomės naujovių: filmuoti, transliuoti, kurti filmukus. Patys esame ir aktoriai, ir įgarsintojai, ir režisieriai“, – šypsosi Veliuonos kultūros centro direktorė, pasakodama apie tai, kaip atrandami sukurtų vaizdelių herojai ir jų istorijos. 

Istoriniai personažai

Dėl karantino ir  judėjimo ribojimų pirmieji veliuoniškių renginiai žiūrovus pasiekė nuotoliniu būdu. Sausio 6 d. inscenizuotoje eisenoje Trys Karaliai Veliuonai jau perdavė Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardą, kuriuo 2020 m. džiaugėsi Skaudvilės miestelis. Kaip skaudviliškiai  karantino sąlygomis tą vėliavą iki Veliuonos bandė atnešti ir kaip veliuoniškius ta vėliava pasiekė. Visa tai pasakojama Veliuonos kultūros centro sukurtame vaizdelyje „Ulbienės odisėja“, kurį galima matyti Veliuonos kultūros centro feisbuko paskyroje. 4 dalių mini seriale pasakojama apie smalsią moterėlę Marijoną Ulbienę, kuri, kyštelėjusi savo nosį kur nereikia, įsipainioja į „Veliuona - Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021“ reikalus.

Veliuona unikalus kraštas ir ne tik dėl to, kad turi savo didingą istorinę praeitį, bet ir tomis savo buvusiomis asmenybėmis. „Pernai mūsų projektas įamžinant fotografą Antaną Mickų uždegė ir kitoms idėjoms. Iš Mickaus fotografijų atėję žmonės su nostalgija pasižiūri į Veliuoną ir joje pasilieka. Pasižiūrime į viską ir kūrybiškai, ir kartu šmaikščiai, bet norime visa tai, ką kuriame,  susieti su istorija“, – pasakoja Violeta Grabauskienė.

Ulbienės personažo istorija prasidėjo nuo to, kad gyveno Veliuonoje kitados toks sumanus vyriškis – Antanas Mickus, savamokslis fotografas, su kurio personažu veliuoniškiai ir miestelio svečiai jau turėjo progą susipažinti dar vasarą, kai buvo įrengtas senovinis fotografo kiemas.  

Fotografuoti A. Mickus pradėjo apie 1925 metus, o jo fotografijos buvo spausdintos to meto Lietuvos periodinėje spaudoje. Apie 1928 metus A. Mickus atidarė fotoateljė Veliuonoje. Fiksavo jis Veliuonos krašto žmones, įvykius, šventes, darbus, Veliuonos žydus, turgus, amatus... Sukūrė tokius fotografijų ciklus kaip „Gedimino paminklo atidengimas“, „Veliuona iš Nemuno salos“, „Baržų statykla“, 1930-aisiais fotografavo Vytauto paminklo atidengimą, Veliuonos panoramą nuo Gedimino kapo kalno, 1932-aisiais įamžino Nemuno potvynį... Tačiau bene garsiausias A. Mickaus fotografuotas portretas –  „Keliaujantis muzikantas su savo šunimis“ tapo Ulbienės personažo atsiradimo priežastimi.  Išsiaiškinta, kad muzikantas su šunimis – tai ne kas kita, o kažkada gyvenęs Juozas Ulbys.

„Antano Mickaus sūnus pasakojo, kad buvo tokia istorija, kad tas nuotraukoje atvaizduotas Ulbys pasidarė iš visų žmonos rastų aprėdų, paklodžių ir kitų audinių tokius kaip lėktuvo sparnus ir šoko nuo tvarto žemyn, norėdamas pakilti, bet, aišku, nesėkmingai. Suplyšo paklodės, lovatiesės ir visa kita, todėl įpykusi žmona jį išvijo iš namų. Taip išvytas jis ir keliavo po mūsų apylinkes vedinas šunimi, su smuikeliu rankose. Tokį jį ir užfiksavo A. Mickus savo fotografijose. Koks Ulbienės vardas buvo, nežinome, bet būtent pagal tą istoriją ir sukūrėme jos paveikslą“, – pasakoja V. Grabauskienė.

 „Į tą portretą , o ir į kitas Antano Mickaus nuotraukas bežiūrint, Veliuonos kultūrininkams užpernai kilo mintis įrengti miestelio centre Senovinį fotografo kiemą. Parašė projektą, laimėjo, įrengė. Ir ką manot? Akimirksniu prisistatė moteriškaitė, pasisakiusi, kad yra Marijona Ulbienė, jau visą margą svietą per keliasdešimt metų išvaikščiojusi ir besitikinti, jog, galimas daikatas, Veliuonoje bus jos Juozelis užstrigęs... Išlandžiojo Veliuoną skersai išilgai, savo muzikanto anei jo šunų neaptiko, tačiau prie Veliuonos įvaizdžio kažkaip ėmė ir stipriai pritapo. Tai šit jai ir patikėta iš Skaudvilės vėliavą, kuri paliudytų, jog tikrai esam Mažoji kultūros sostinė, parnešti“, – taip gražiai Ulbienės personažą atsiradimą aprašo Veliuonos bibliotekininkė, rašytoja Violeta Šoblinskaitė.

Veliuonos kultūros centro direktorė sako, kad visas kolektyvas labai kūrybingas, artistiškas, bet šitas Ulbienės vaidmuo labai pritiko Linai Lukošienei, kuri puikiai įgyvendino jai patikėtą misiją. Praėjusią savaitę antradienio iki penktadienio kasdien kultūros centro feisbuko paskyroje  transliuojama po vieną „Ulbienės odisėjos“ seriją, tad tiems, ką sudomino šis personažas – kvietimas užsukti  į  Veliuonos kultūros centro feisbuke paskyrą ir pažiūrėti.

Idėjų lietus

Šiandien, penktadienį, debiutavo naujas projektas – „Bohemiška svetainė pas panelę Mokytoją“, kurią įkūnija Jolanta Lukenskaitė. Šis personažas neturi savo istorinio prototipo, bet Veliuonoje visada gyveno inteligentiški, išsilavinę žmonės, tarp kurių buvo ir daug puikių mokytojų. Šis renginys planuojamas kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį. Jo metu vyks susitikimai su įvairiais įdomiais žmonėmis, pokalbiai ir kiti smagūs dalykai. Kadangi Veliuonos kraštas – vartai į Žemaitiją, tai ir pirma tema buvo skirta žemaičiams. „Tuoj pat startuos ir dar vienas projektas, kurį Veliuonos kultūros centras vykdys kartu su Veliuonos gimnazija ir Jurbarko švietimo centru – pilietinė akcija „Pažink savo kraštą“, kur raginsime filmuoti ir siųsti mums dainuojamąją, pasakojamąją ar smulkiąją tautosaką. Ką mes surinksime, perduosime į nacionalinį kultūros centrą“, – pasakoja direktorė.

 Ateityje išvysime ir dar vienos žymios asmenybės prototipą – visiems gerai žinomus tautosakininkus, šviesuolius Antaną ir Joną Juškas. Su jais susijęs ne vienas renginys ir pasirodymas. Buvo pradėtas statyti ir edukacinis spektaklis, bet šį sumanymą pristabdė karantinas, tad pjesė debiutuos virtualiai. Veliuonos kultūros centras atliko svarbų visai Lietuvai darbą – suskaitmenino 5 tomus Antano ir Jono Juškų dainyno „Svodbinė rėda“. Brolių Juškų surinkta ir užrašyta mūsų tautosaka – didžiulis turtas. Knygų leidimo niekas nekartojo gal pusšimtį metų, tad perkeltas į skaitmeninę erdvę dainynas bus prieinamas visiems, norintiems susipažinti su kūryba, taip pat repeticijų metu.

 Metų pabaigoje, planuojama, „prisikels“ ir didingasis Vytautas su savo istorija ir indėliu kraštui. „Bendradarbiaujame ir su Valdovų rūmais, kurie mums talkina įgyvendinant sumanymą. Norime bent kiek autentikos“, – patikina V. Grabauskienė. Kiekvienas toks veliuoniškių prikeltas personažas ir sukurtas vaizdelis neša žiūrovui žinutę, kurias vieną po kitos skaitant atsiveria Veliuonos krašto savastis ir unikalumas.

Metų renginių centre – bažnyčios jubiliejus

Veliuonos kultūros centro direktorė Violeta Grabauskienė, koordinuojanti visą „Veliuona – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ programą, kviečia mėgautis gausia kultūrinių renginių įvairove, kurių pats svarbiausias –Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios 600 metų jubiliejus, birželio 6 d. pakviesiantis į Devintinių mišias, kurių metu planuojamas Veliuonos bažnyčios bokšto laikrodžio atidengimas, koplyčios pašventinimas, o rugpjūčio 15 d. įvyks parapijai patys svarbiausi Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidai, kuomet bus garbingai paminėtas ir bažnyčios jubiliejus.

Kovo mėnesį Veliuonoje planuojamas teatrų mėnuo – vyks projektas „Veliuonos rampa“. Gegužės-rugpjūčio mėnesiais nuskambės pirmasis rajone profesionalios muzikos festivalis „Veliuonos vasaros muzika“. Birželio 12 d. šurmuliuos XVIII-asis tradicinių amatų, muzikavimo ir liaudiškų šokių festivalis  „Veliuonos kadrilis“ kartu su inscenizuota „Veliuoniečių lietuvių veselija“ (pagal Antano ir Jono Juškų „Svotbinę rėdą“).

Liepos 10 d. bus atšvęstas ir Veliuonos miestelio jubiliejus – Veliuonai 520 metų. Rugsėjo mėnesį Jurbarko viešosios bibliotekos Veliuonos filialas rugsėjo mėnesį organizuos tradicinę „Veliuonos novelę“, o lapkričio mėnesį iškilioms Veliuonos asmenybėms bus skirta kraštotyros konferencija.

Veliuoniškiai šiais ypatingais metais ketina parodyti Lietuvos gyventojams viską, ką turi geriausio ir gražiausio. Tad kviečiame sekti Veliuonos kultūros centro naujienas tinkle „Facebook“ ir internetinėje svetainėje bei dalyvauti renginiuose. Kol kas virtualiai, o pasibaigus karantinui – ir realioje erdvėje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt