Vėl trūko profsąjungų kantrybė: nepasitikėjimas švietimo ir mokslo ministre

Vilnius

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

55449

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) kreipėsi į Seimo narius prašydama imtis priemonių dėl padėties švietimo sistemoje įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimą. Rašte reiškiamas nepasitenkinimas švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, kuri nevaldo procesų, o mokyklose nuo pat pasiruošimo naujiems mokslo metams pradžios tvyro sumaištis, žiebiasi konfliktai, o didžiulė įtampa daro neigiamą įtaką ugdymo kokybei.

„Mokytojų reakcija į šventiniame renginyje kalbėjusią ministrę tik iliustruoja dabartinę situaciją švietimo sistemoje, kuri yra destabilizuota neapgalvotos reformos, o ministrė negeba valdyti padėties“, - teigiama LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko pasirašytame kreipimesi į Seimo narius.

LŠDPS įsitikinusi, kad skubotai įvedinėjama mokytojų etatinio apmokėjimo sistema yra ydinga, jai nepasirengta teisiškai, ji sukelia destruktyvias pasekmes visos valstybės mastu, nes sudaromos sisteminės prielaidos viešųjų finansų skirstymo neskaidrumui, protekcionizmui, piktnaudžiavimams, masiniam lygių galimybių pažeidinėjimui.

LŠDPS parlamentarų prašo skubiai imtis priemonių, kol procesai dėl tvyrančios nežinomybės, neapibrėžtumo bei nusivylimo nepasidarė visiškai nevaldomi.

„Akivaizdu, kad mokytojai nebepasitiki ministre. Tiek nežinomybės, įtampos ir susipriešinimo dar niekada nėra buvę. Todėl žmonių išrinkti Seimo nariai turi prisiimti atsakomybę dėl katastrofiškos situacijos ir ją keisti“, - komentuoja LŠDPS vadovas A. Navickas.

Seimo nariai taip pat raginami kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl pasirinkto etatinio darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo būdo, kuris, profesinės sąjungos nuomone, yra akivaizdžiai antikonstitucinis dėl diskriminavimo, nes iš vieningos apmokėjimo sistemos į užribį išstumtos mokyklos, kurių steigėjas nėra valstybė ar savivaldybė.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį mokytojų atlyginimų fondas pasipildys so iki 2020 m. pasipildys 95 mln. eurų. Tai leis palaipsniui iki 2020 m. mokytojų atlyginimus vidutiniškai padidinti penktadaliu, po maždaug 10 proc. jie kils 2018 ir 2019 metais.

ŠMM spalį planuoja atlikti savivaldybių pasitvirtintų lėšų paskirstymo tvarkų apžvalgą. Lapkritį numatoma atlikti mokytojų atlyginimų tyrimą ir sudaryti atlyginimų žemėlapį pagal savivaldybes, kaip įsisavinami keturiems šių metų mėnesiams skirti 17,4 mln. eurų pirmam etatinio mokytojų darbo apmokėjimo etapui įgyvendinti, primena ELTA.

Dabar skaičiuojant lėšas pagal 2017-2018 mokslo metų mokinių skaičių, lėšos mokytojų atlyginimų fondui nuo rugsėjo labiausiai didės rajonų savivaldybėse. Preliminariais duomenimis, trečdaliu didesnis augimas prognozuojamas Vilniaus, Kazlų Rūdos, Prienų rajonų savivaldybėse.

Daugiau kaip 20 proc. lėšų mokytojų atlyginimų fondui turėtų gauti Rietavo, Telšių, Varėnos rajonų savivaldybės, daugiau kaip 10 proc. - Anykščių, Biržų, Jurbarko, Joniškio, Kelmės, Kupiškio, Kretingos, Lazdijų, Jonavos, Šalčininkų, Skuodo, Šakių, Švenčionių ir kitos savivaldybės.

Vadinasi, kuo daugiau labai didelių klasių mokyklose, tuo atlyginimo fondo augimas pirmame etatinio darbo užmokesčio modelio etape yra mažesnis. Antrame etatinio įgyvendinimo etape augimas visose savivaldybėse bus tolygus (apie 10 proc.) ir atlyginimų fondo didėjimas priklausys nuo etatų skaičiaus.

Iš didžiųjų miestų savivaldybių mokytojų atlyginimo fondo augimas prognozuojamas Panevėžio miesto savivaldybėje - 17 proc., Kauno mieste - 10 proc., Vilniuje - 9 proc., Klaipėdoje - 2 proc., Šiauliuose - 8 proc.

Per pirmąjį etatinio modelio įvedimo etapą šiemet didžiausią pokytį pajus tie mokytojai, kurie iki šiol turėjo mažiau valandų. Dalies jų darbo krūviai, taigi ir darbo užmokestis, turėtų pasiekti šalies mokytojų vidurkį. Kaip ir anksčiau, atlyginimo dydis priklausys nuo darbo krūvio, mokytojo kvalifikacijos ir stažo.

Antruoju etatinio darbo apmokėjimo modelio įvedimo etapu, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., vidutinis mokytojų darbo užmokestis turėtų perkopti 1000 eurų ribą.

„Savivaldybes pasiekus papildomoms lėšoms mokytojų atlyginimams, mokyklų vadovų ir savivaldybių atsakomybė, kad lėšos būtų paskirstytos teisingai bei atsakingai. Nes atlyginimų fondui skiriamos lėšos bus ir naudojamos tik mokytojų atlyginimams, ūkiui ir administravimui išlaikyti jos nenukeliaus, - tvirtina švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. - Per dvejus metus papildomai mokytojų atlyginimams bus skirta 95 mln. eurų, mokytojų skaičius sparčiai nekinta, tad nėra jokių prielaidų darbo užmokesčiui mažėti.„

Ministerija stebės, kaip skirtos papildomos lėšos bus panaudojamos mokyklose ir lapkričio mėnesį darys mokytojų atlyginimų tyrimą. Be to, nuolat vyksta mokyklų vadovų konsultacijos šiems pokyčiams įgyvendinti. Taip pat ŠMM bus sudaryta profesinių sąjungų, mokyklų vadovų asociacijų, savivaldybių atstovų finansavimo ir etatinio modelio pokyčių koordinavimo ir stebėsenos darbo grupė.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt