Vėl parūpo Klaipėdos ligoninių jungimas

Klaipėda

Redakcijos archyvo nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

103808

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir premjeras Saulius Skvernelis, viešėdami Klaipėdoje, ne kartą buvo užsiminę apie poreikį reorganizuoti uostamiesčio didžiąsias ligonines, įkuriant naują trečio lygio universitetinį klinikinį centrą. Esą tai padėtų pagerinti pacientams teikiamas paslaugas. Vis dėlto dideli planai, ko gero, liks neįgyvendinti, nes pokyčių nepageidauja nei pačios įstaigos, nei miesto Savivaldybė.

Iš trijų Klaipėdoje veikiančių didžiųjų ligoninių dvi - Respublikinė Klaipėdos ligoninė ir Jūrininkų ligoninė - pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), o Klaipėdos universitetinė ligoninė - Savivaldybei.

Diskusijos dėl Jūrininkų ir Klaipėdos universitetinės ligoninių jungimo vyksta ne vienerius metus. Esą tai būtų patogu, nes jos yra įsikūrusios šalia viena kitos, tad būtų lengva suvienyti jėgas. Tačiau savivaldos atstovai visada laikėsi pozicijos, kad gydymo įstaigų konkurencija pacientams yra naudinga.

SAM siekė reorganizuoti šalies sveikatos priežiūros įstaigas, mažesnes gydymo įstaigas jungiant prie didesnių. Planuose buvo kalbama ir apie uostamiesčio ligoninių veiklos pertvarką. Optimizacijos planų SAM lyg ir atsisakė, kai Seimas atmetė paruoštus įstatymų projektus.

Vis dėlto prieš porą savaičių apie Klaipėdos ligoninių jungimą steigiant naują centrą vėl prabilo klaipėdietis Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Algimantas Kirkutis, nepatenkintas, kad ši idėja buvo pamiršta.

Supykdė investicijos

SAM pranešė, kad dviem ligoninėms nuspręsta skirti 305 tūkst. eurų programinei įrangai, kuri reikalinga insultui gydyti, įsigyti.

Iš Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų Vilniaus Santaros klinikos įsigis radiologinių vaizdų archyvavimo ir perdavimo sistemą, o Klaipėdos jūrininkų ligoninė - radiologinių vaizdų archyvavimo sistemą.

SAM nurodo, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninė yra vadinamoji tarpinė pagalbos ligoninė - čia pacientui įtariant ūminį galvos smegenų insultą turi būti neatidėliojant atliekami tam tikri tyrimai bei sprendžiama dėl tolesnės pagalbos organizavimo.

Už skirtus 128 162,50 Eur planuojama įsigyti radiologinių vaizdų archyvavimo sistema padės užtikrinti greitą informacijos priėmimą iš diagnostinių įrenginių bei vaizdinės informacijos pateikimą diagnostikai ir peržiūrai, taip padidinant tyrimų atlikimo greitį. Teigiama, kad pacientai būtų greičiau aptarnaujami, o vaizdai perduodami į MEDVAIS sistemą.

Į tokią žinią A. Kirkutis sureagavo kritika ir išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad „auga piliečių nepasitenkinimas teikiamomis sveikatos paslaugomis“.

Jis teigė, kad išgydyti galvos smegenų insultą ir apsaugoti nuo pasekmių galima tik labai greitai atkimšus kraujagyslę.

„Tokias paslaugas Vakarų Lietuvoje teikia tik Klaipėdos jūrininkų ligoninė. Ji šalia Vilniaus Santaros ligoninės ir Kauno klinikų prisiėmė atsakomybę realizuoti Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotą „insulto“ klasterį Klaipėdoje. Todėl gavo milijonus eurų reikalingai aparatūrai įsigyti“, - rašė A. Kirkutis.

Ligoninės nebendradarbiauja?

Seimo narys pridūrė, kad Jūrininkų ligoninėje nėra teikiama neurochirurginė pagalba, kurią teikia Klaipėdos universitetinė ligoninė.

„Tačiau tarp ligoninių nėra geranoriško bendradarbiavimo, - tikino A. Kirkutis. - Tik dėl žinybinių skirtumų ir barjerų dvi Klaipėdos ligoninės - Klaipėdos jūrininkų ir Klaipėdos universitetinė - neteikia visu pajėgumu paslaugų insultą patyrusiems pacientams. Tai tęsiasi jau daugelį metų ir neatrodo, kad artimoje ateityje būtų proveržis. Šią situaciją galėtų išspręsti trečio lygio universitetinio klinikinio centro įsteigimas Klaipėdoje. Tai padėtų sujungti Klaipėdos universiteto ir didžiausių Vakarų Lietuvos ligoninių specialistų pastangas ir resursus, o tai pasitarnautų ženkliam teikiamų medicininių paslaugų kokybės pagerėjimui ir jų operatyvumui bei sutaupytų valstybines lėšas.“

Jo teigimu, SAM neatlieka Vyriausybės programoje prieš trejus metus suplanuoto darbo - įsteigti trečią universiteto kliniką Klaipėdoje, motyvuodama tuo, kad miesto savivalda nesutinka atsisakyti Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjo statuso.

„Kas gali geriau žinoti sveikatos paslaugų poreikius ir juos operatyviau patenkinti, jeigu ne pati efektyviai veikianti savivalda? Todėl kyla kitas klausimas. Ar nebūtų protingiau SAM atsisakyti Klaipėdos jūrininkų ligoninės steigėjo statuso ir jį perduoti miesto savivaldai? Juk ministerija ir be steigėjo statuso turi daug priemonių valdyti sveikatos paslaugų teikimo procesą. Tada neliktų jokių kliūčių trečio lygio universitetinės klinikos įsteigimui Vakarų Lietuvoje ir žmonių, sergančių insultu, išgelbėjimui“, - pranešime teigė A. Kirkutis, pridūręs, kad esą ši situacija Vakarų Lietuvoje nejaudina sveikatos apsaugos ministro.

Pasidalytos paslaugos

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė teigė, kad šiemet jokių diskusijų ar rengiamų dokumentų dėl minėtų įstaigų jungimo nebuvo. Ji pridūrė, kad kol kas nėra ir oficialių A. Kirkučio kreipimųsi ar kitokių dokumentų, kuriuose būtų apie tai kalbama.

„Jokios diskusijos nei iš Seimo nario, nei iš ministerijos skyriaus nepasiekė„, - sakė R. Perminienė.

Ji išsakė nuomonę, priešingą A. Kirkučio pasisakymams. Pasak skyriaus vedėjos, bendradarbiauja visos uostamiesčio ligoninės.

„Mano nuomone, tas bendradarbiavimas vyksta ir vyksta gerai. Paslaugos yra iš dalies padalintos ir atskirtos - universitetinėje ligoninėje yra vienos paslaugos, Jūrininkų ligoninėje, puikiai žinote, plėtojama kardiologinė sritis. Abu vyriausieji gydytojai puikiai bendradarbiauja, šnekasi ir į visus posėdžius ateina, bendradarbiavimas vyksta“, - patikino R. Perminienė.

Pasak jos, siekiant užtikrinti paslaugų kokybę su šiomis dviem ligoninėmis bendradarbiauja ir trečioji, ministerijai pavaldi Respublikinė Klaipėdos ligoninė.

Ministerija bus tik tarpininkė

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė „Vakarų ekspresui“ komentavo, kad ministras A. Veryga asmeniškai du kartus lankėsi Klaipėdos savivaldybėje, kai tarp aptariamų klausimų buvo aptariamas ir šis - Klaipėdos gydymo įstaigų galimas sujungimas, steigiant trečiąjį didelį kompetencijos centrą Lietuvoje, įtraukiant universitetus ir statant modernų skubios pagalbos centrą.

„Deja, tuomet iš miesto vadovybės teko girdėti pasvarstymų, kad konkurencija yra gerai, o Klaipėdoje ir taip viskas puikiai veikia. Su Klaipėdos miesto meru buvo kalbamasi apie galimybę neskelbti konkursų į gydymo įstaigų vadovus, o kartu parengti įstaigų organizavimo koncepciją ir tik tuomet ieškoti vadovų. Visgi, praėjus vos dviem savaitėms po minėtojo pokalbio, savivaldybė paskelbė konkursą ir išsirinko vadovą. Tai reiškia, kad miesto lyderiai patys sustabdė šią iniciatyvą„, - teigė ministro patarėja.

L. Bušinskaitės-Šriubėnės teigimu, svarbu suprasti, kad gydymo įstaigos yra skirtingo pavaldumo, tad norint jas reorganizuoti reikia miesto pritarimo.

„Iki šiol nebuvo prasmės prie šio klausimo grįžti, nebent koreguoti priemonę ir numatyti tik analizę ir alternatyvų parengimą. Tačiau, jei Klaipėdoje rinkti Seimo nariai ir nauji Savivaldybės tarybos nariai matytų galimybę grįžti prie šio klausimo aukščiausiu lygiu, SAM visuomet pasirengusi dalyvauti, talkinti ar lyderiauti“, - komentavo SAM atstovė.

Situaciją galėtų išspręsti trečio lygio universitetinio klinikinio centro įsteigimas Klaipėdoje.

Algimantas KIRKUTIS, Seimo narys

Bendradarbiavimas vyksta ir vyksta gerai.

Rožė PERMINIENĖ, Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja

INFORMACIJA

Prieš metus Klaipėdoje viešėję Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai taip pat kalbėjo apie galimą Klaipėdos ligoninių jungimą. Tada pasitarime kalbėjęs meras Vytautas Grubliauskas Seimo narius patikino, kad Klaipėdos sveikatos priežiūros įstaigų tinklas veikia efektyviai, dalykiškai ir subalansuotai, „skirtingo pavaldumo įstaigos tarpusavyje dalykiškai bendrauja, sistema veikia gerai“. Jis teigė, kad girdima apie planus „kažką sujungti, kažką optimizuoti“, tačiau esą norint ką nors tobulinti reikėtų gerai viską įvertinti. Patys didžiųjų Klaipėdos ligoninių vadovai tąsyk antrino merui, teigdami, kad jungtis nenorėtų. Tačiau jie teigiamai atsiliepė apie galimą bendrą registracijos sistemą.
Vyriausybė dar 2009 m. buvo patvirtinusi Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą. Vykdant ją prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės prijungta Švėkšnos psichiatrijos ligoninė, prie buvusios Klaipėdos apskrities ligoninės prijungta Klaipėdos tuberkuliozės ligoninė. Šis nutarimas numatė, jog į šį junginį bus įtraukta ir Klaipėdos vaikų ligoninė, o bendra įstaiga taps pavaldi Klaipėdos miesto savivaldybei. Tačiau šis sprendimas buvo įgyvendintas tik iš dalies - Klaipėdos apskrities ligoninės steigėja tapo Sveikatos apsaugos ministerija. Vyriausybės nutarimas taip pat numatė sujungti Klaipėdos universitetinę bei Klaipėdos jūrininkų ligonines. Klaipėdos miesto taryba 2010-ųjų gegužę buvo tam pritarusi, tačiau atsisakė sutikti su ministerijos raginimu perduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjo teises ministerijai. Tad ši reforma liko neįgyvendinta.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt